Skyrius N.11
Neaukokite gyvūnų vardan Allah tose vietose, kuriose yra atliekami aukojimai stabams
“ Niekada ten nestovėk (maldai ). Iš tikrųjų , mečetės, nuo pirmų dienų pastatytos su paklusnumu (Taqwa), vertos, kad jose būtų meldžiamasi. Jose yra žmonės, kurie myli švarą ir apsiplovimą savęs. Ir Allah myli tuos, kurie save palaiko švariais ir apsiplauna (muilu ir vandeniu) po tuštinimosi (šlapinimosi ir defekacijos).” (9:108)
لَا تَقُمۡ فِيهِ أَبَدً۬اۚ لَّمَسۡجِدٌ أُسِّسَ عَلَى ٱلتَّقۡوَىٰ مِنۡ أَوَّلِ يَوۡمٍ أَحَقُّ أَن تَقُومَ فِيهِۚ فِيهِ رِجَالٌ۬ يُحِبُّونَ أَن يَتَطَهَّرُواْۚ وَٱللَّهُ يُحِبُّ ٱلۡمُطَّهِّرِينَ (١٠٨)
Jie (hipokritai) pakvietė pranašą (taika ir ramybė jam) atlikti maldų ir palaiminti jų naujai pastatytą mečetę. Pranašas (taika ir ramybė jam), nežinodamas jų piktų kėslų, pasižadėjo ten nuvykti, bet su Allah valia buvo sulaikytas, ir jam buvo atskleisti jų ketinimai. Gailestingasis Allah uždraudė pranašui (taika ir ramybė jam) ten atlikti maldas ir ragino jį atlikti maldas mečetėje Masdžid Kuba. Taip pat, Allah pabrėžia šioje ajoje, kad Kuba mečetėje besimeldžiantys žmonės yra fiziškai ir morališkai švarūs, ir kad Dievui tokios savybės yra mielos.
Skyrius N.12
Prisiekti kam nors kitam nei Dievui yra Širk poelgis
Visagalis Allah sako:
“ Jie išpildo priesaikas (įžadus), ir jie nuogąstauja Dienos, kada blogis bus plačiai pasklidęs.”(76:7)
يُوفُونَ بِٱلنَّذۡرِ وَيَخَافُونَ يَوۡمً۬ا كَانَ شَرُّهُ ۥ مُسۡتَطِيرً۬ا (٧)
Reiškia, jie atsiduoda Dievui skirdami privalomus šlovinimo veiksmus ir taip jie šlovina Allah išpildydami įžadus (priesaikas). Aiša (ramybė jai) pasakojo, kad pranašas yra pasakęs:
“ Tas, kuris duoda įžada paklusti Dievui, tuomet tas ir turi Jam paklusti . Ir tas, kuris duoda įžadą nepaklusti Dievui, tuomet tas turėtų ne nepaklusti (t.y. paklusti) .”
(al-Bukhari taip pat užrašė šį hadisą iš Malik, Fath Al-Bari 11:589)
Tie žmonės atsisakė uždraustų dalykų , kuriuos Allah jiems uždraudė, iš baimės ir bausmės Sugrįžimo Dieną. Tai Diena, kada blogis pasklis tarp žmonių, išskyrus tuos, kurie susilaukė Dievo malonės. Ibn Abbes pasakė:” Išplis.” Katada pasakė: “ Dėl Dievo! Tos Dienos blogis pasklis iki tiek, kol užpildys Dangų ir Žemę.’’ (At-Tabari 24:96)
Visagalis Allah sako:
“ Ir kaip jūs išleidžiate pinigus ir kokius jūs duodate įžadus, būkite tikri , kad Allah viską žino apie tai.” (2:270)
Apibendrinimui:
1. Priesaika (įžadas) yra pasiaukojimo ir atsidavimo veiksmas, kuris gali patapti didžiojo politeizmo veiksmu, jeigu yra skiriamas kitiems dievams , o ne Allah.
2. Šios dvi Korano ajos patvirtina , kad Dievas yra Visa Žinantis.
وَمَآ أَنفَقۡتُم مِّن نَّفَقَةٍ أَوۡ نَذَرۡتُم مِّن نَّذۡرٍ۬ فَإِنَّ ٱللَّهَ يَعۡلَمُهُ ۥۗ وَمَا لِلظَّـٰلِمِينَ مِنۡ أَنصَارٍ (٢٧٠)
Apibendrinimui:
2. Šios dvi Korano ajos patvirtina , kad Dievas yra Visa Žinantis.
3. Allah atlygins žmonėms už jų gerus ir blogus darbus gyvenime po mirties.
4. Musulmonai turi būti raginami pildyti duotus įžadus.
5. Įžadų pildymas yra uždraustas, jeigu tai prieštarauja paklusnumui Allah.
Skyrius N.13
Siekti prieglobsčio pas kitus nei Allah yra Širk poelgis
“ Iš tikrųjų, yra buvę žmonių, kurie siekdavo prieglobsčio (pastogės) pas džinus, ir jie juos įtakojo didesniam netikėjimui (nusižengimams) ir nusidėjimui (transgresijai) .” (72:6)
وَأَنَّهُ ۥ كَانَ رِجَالٌ۬ مِّنَ ٱلۡإِنسِ يَعُوذُونَ بِرِجَالٍ۬ مِّنَ ٱلۡجِنِّ فَزَادُوهُمۡ رَهَقً۬ا (٦)
Ibn Abi Hatim perpasakojo Ikrima žodžius: “Džinai prisibijodavo žmonių, lygiai taip pat kaip žmonės jų bijojo, ar net dar labiau. Dėl to, kai žmonės apsistodavo slėnyje, džinai pabėgdavo iš ten. Vadas tarp žmonių sakydavo:” Mes ieškome prieglobsčio iš šio slėnio gyventojų vadovo.” Tuomet džinai pasakė:” Mes matome tuos žmones bėgančius nuo mūsų lygiai taip pat kaip mes nuo jų bėgdavom.” Dėl to , džinai pradėjo nebebijoti ir artintis prie žmonių, sukeldami jiems skausmą, pamišimą ir beprotybę.”
- Prieglobsčio (apsaugos) siekimas pas kitas būtybes nei Allah yra Širk veiksmas.Netgi patys džinai, kurie yra tikintieji , teigia: “ ... ir mes niekada nepriskirsime Dievui lygių ( sąjungininkų).” (72:2)
- Pranašas ( taika ir ramybė jam) buvo siųstas ir žmonėms, ir džinams.
- Siekimas prieglobsčio iš kitų nei Allah yra baimės ir silpnumo pasekmė.
- Ši aja pabrėžia, kad siekiantieji pagalbos ir prieglobsčio iš Allah įgauna stiprybės ir saugumo.
“ Aš girdėjau pranašą (taika ir ramybė jam) sakantį:” Tas, kuris apsistoja vietovėje, ir sako,” Aš siekiu su Idealiais Allah Žodžiais prieglobsčio nuo blogio, kurį Jis sukurė’’, niekas jo nesužalos iki jis paliks tą vietą.” (Muslim)
Pranašas (taika ir ramybė jam) moko savo tautą siekti prieglobsčio su Dievo gydomaisiais, pakankamais ir idealiais Žodžiais, kad jie jaustųsi apsaugoti nuo baimės ir pavojų apsistodami ar apsigyvendami bet kurioje vietovėje.
Šis hadisas moko musulmonus , kaip legaliai ir naudingai siekti prieglobsčio. Jis taip pat įspėja žmones, kad šie nesiektų prieglobsčio iš netikrų dievybių, nes toks poelgis yra laikomas politeistiniu.
- Siekimas prieglobsčio iš Allah yra šlovinimo aktas (poelgis).
- Musulmonams yra paliepta siekti prieglobsčio tik iš Allah, šlovinant Jį su Jo Vardais ir Kilniais Atributais.
- Dievo Žodžiai nėra sukurti, nes Dievas liepia savo tarnams siekti prieglobsčio Savais Žodžiais.
- Dievo palaima tiems, kurie ištaria hadise paminėtą frazę ” Aš siekiu su Idealiais Allah Žodžiais prieglobsčio nuo blogio, kurį Jis sukurė’’( A-udzu bikalimiatil liahit tammiati minšarryj makhaliak), nors ji ir yra labai trumpa.
- Allah valdo visų būtybių reikalus, t.y. niekas nevyksta šioje Žemėje be Dievo valios.
Skyrius N.14
Siekimas pagalbos iš kitų nei Allah arba maldavimas kitų nei Allah yra Širk poelgis
Gailestingasis Allah sako:
“ Ir nemaldaukite kitų nei Allah, kurie nei duos jums naudos, nei žalos, bet jeigu jūs tai darysite, jūs esate vienas iš nepaklusnių, politeistų (Zalimūn). Ir jei Allah jums skirs žalą (išbandymą), nėra nei vieno , kuris tai gali sustabdyti, bet tik Jis; ir jeigu Jis jums skiria gėrį (apdovanojimą), niekas negali užstoti tam kelio. Ir Allah yra pasts Gailestingiausias, Visa Atleidžiantis. (10:106,107)
وَلَا تَدۡعُ مِن دُونِ ٱللَّهِ مَا لَا يَنفَعُكَ وَلَا يَضُرُّكَۖ فَإِن فَعَلۡتَ فَإِنَّكَ إِذً۬ا مِّنَ ٱلظَّـٰلِمِينَ (١٠٦) وَإِن يَمۡسَسۡكَ ٱللَّهُ بِضُرٍّ۬ فَلَا ڪَاشِفَ لَهُ ۥۤ إِلَّا هُوَۖ وَإِن يُرِدۡكَ بِخَيۡرٍ۬ فَلَا رَآدَّ لِفَضۡلِهِۦۚ يُصِيبُ بِهِۦ مَن يَشَآءُ مِنۡ عِبَادِهِۦۚ وَهُوَ ٱلۡغَفُورُ ٱلرَّحِيمُ (١٠٧)
Bendras Korano ajos paaiškinimas:
Visagalis Allah įsakė pranašui (taika ir ramybė jam) nemaldauti ir nesikreipti į Jo sukurtas būtybes, nes jos negali duoti nei naudos , nei žalos. Ta pati taisyklė yra taikoma ir visiems kitiems. Tai Allah, kuris duoda ir neduoda, ir yra skiriantis apdovanojimus ir išbandymus. Niekam neturi būti skiramos maldos ir prašymai išskyrus Allah, nes tik Jis yra mūsų Gelbėtojas ir Užtarėjas.
Allah Aukščiausiasis sako:
“ Jūs šlovinate vietoj Allah tik stabus, ir jūs tiktai prasimanote neteisybę. Iš tikrųjų, tuos kuriuos jūs šlovinate išskyrus Allah, negali jumis pasirūpinti, dėl to siekite to tik iš Allah Vieno ir šlovinkite tik jį vieną, ir būkite dėkingi Jam. Jam vienam jūs būsite sugrąžinti.” (29:17)
إِنَّمَا تَعۡبُدُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ أَوۡثَـٰنً۬ا وَتَخۡلُقُونَ إِفۡكًاۚ إِنَّ ٱلَّذِينَ تَعۡبُدُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ لَا يَمۡلِكُونَ لَكُمۡ رِزۡقً۬ا فَٱبۡتَغُواْ عِندَ ٱللَّهِ ٱلرِّزۡقَ وَٱعۡبُدُوهُ وَٱشۡكُرُواْ لَهُ ۥۤۖ إِلَيۡهِ تُرۡجَعُونَ (١٧)
Bendras Korano ajos paaiškinimas:
Allah, visa šlovė Jam, liepia aprūpinimo siekti išimtinai tik iš Jo, ne iš stabų ar prasimanytų dievaičių, skirti visus garbinimo veiksmus tik Jam Vienam ir pripažinti visus Jo skirtus apdovanojimus mūms paklūsdami Jam. Taip pat, Allah akcentuoja , kad visos būtybės sugrįš pas Jį Prisikėlimo Dieną, ir jiems bus atlyginta už jų gerus ir blogus darbus. Būtent dėl to, kiekvienas turėtų būti pasiruošęs atsakomybei (ataskaitai) prieš Allah.
Išvados:
- Kiekvieno asmens pareiga yra melstis tik Dievui ir siekti aprūpinimo ir saugumo iš Jo Vieno.
- Musulmonui yra privaloma skirti visus šlovinimo veiksmus tik Visagaliui Dievui.
- Kiekvienas turi rodyti Dievui padėką už Jo mūms skirtus palaiminimus (dovanas).
- Prisikėlimas iš numirusių ir Teismas yra tikri ir ši Korano aja (eilutė) tai įrodo.
- Nėra skirtumo tarp šių dviejų veiksmų , siekimo pasirūpinimu iš Allah ir Jo garbinimo. Islamas garantuoja viską žmonių naudai šiame gyvenime ir sekančiame.
Auksčiausiasis Allah sako:
“ Ir kas yra labiau pasmerktas (į pragarą) nei tas, kuris šaukiasi vietoj Allah kitų, kurie jiems niekada neatsakys (neatsilieps) iki Teismo Dienos, ir kurie net nežino ,kad į juos yra kreipiamasi? Ir kai žmonės bus sukviesti Teismo Dieną, tie , kurių jie šaukėsi pataps jų priešais, ir jie paneigs (nepripažins) jų garbinimą.” (46:5,6)
وَمَنۡ أَضَلُّ مِمَّن يَدۡعُواْ مِن دُونِ ٱللَّهِ مَن لَّا يَسۡتَجِيبُ لَهُ ۥۤ إِلَىٰ يَوۡمِ ٱلۡقِيَـٰمَةِ وَهُمۡ عَن دُعَآٮِٕهِمۡ غَـٰفِلُونَ (٥) وَإِذَا حُشِرَ ٱلنَّاسُ كَانُواْ لَهُمۡ أَعۡدَآءً۬ وَكَانُواْ بِعِبَادَتِہِمۡ كَـٰفِرِينَ (٦)
Bendras Korano ajos paaiškinimas:
Iš korano ajos yra aišku, kad labiausiai nuklydę asmenys Dievo nuožiūra yra tie, kurie kreipiasi (meldžiasi) išgalvotiems stabams, kurie yra bejėgiai atsakyti į jų maldas ir prašymus , ir dar blogiau, kad jie (stabai) net nežino nieko apie tai. Atėjus Teismo Dienai, kai visi žmonės bus teisiami, jų stabai nusigręš nuo jų ir paneigs jų poelgius. Dėl to, politeistai yra apgailėtini šiame gyvenime ir gyvenime po jo. Jų maldos yra nesuprastos (nepasiekusios Dievo) šiame gyvenime ir jų maldos bus nepripažintos, kai jiems jų labai trūks gyvenime po mirties (Teismo Dieną).
Visagalis Allah sako:
“ Ar ne Allah yra geriausias atsakytojas tiems , kurie į jį kreipiasi ir apsaugo juos nuo blogio, ir kuris juos paskyrė palikuonimis karta po kartos Žemėje? Ar yra kitų dievybių su Dievu? Mažai jūs ką atsimenate.” (27:62)
أَمَّن يُجِيبُ ٱلۡمُضۡطَرَّ إِذَا دَعَاهُ وَيَكۡشِفُ ٱلسُّوٓءَ وَيَجۡعَلُڪُمۡ خُلَفَآءَ ٱلۡأَرۡضِۗ أَءِلَـٰهٌ۬ مَّعَ ٱللَّهِۚ قَلِيلاً۬ مَّا تَذَڪَّرُونَ (٦٢)
Ubadah Ibnus Samit (ramybė jam) sakė:
“ Pranašo (taika ir ramybė jam) laikais buvo vienas hipokritas (apsimetėlis), kuris kenkdavo tikintiesiems. Kai kurie iš jų pasakė, ‘ Eikime pas Dievo pranašą siekti prieglobsčio kartu su juo nuo to apsimetėlio.’ Pranašas (taika ir ramybė jam) pasakė:” Nesiekite prieglobsčio iš manęs, siekite prieglobsčio ir pagalbos iš Allah.’’ (At-Tabarani)
Bendras hadiso paaiškinimas:
Kai islamas buvo plačiai paplitęs ir musulmonų bendruomenė patapo stipri, netikinčiųjų grupė akivaizdžiai priėmė Islamą paslapčia išlikdami netikinčiais, dėl to jie buvo pavadinti hipokritais. Tie hipokritai užgauliodavo musulmonus žodžiais ir veiksmais. Vienas iš jų buvo Abdullah Ibn Ubaij Ibn Salul, kuris minimas šiame hadise ir , kuris buvo tų hipokritų vadas. Kai kurie pranašo sąjungininkai norėjo siekti prieglobsčio nuo jo su pranašu, kad jis atkalbėtų tą hipokritą nuo patyčių ir žalos. Pranašas būtų įvykdęs jų prašymą, bet vietoj to, jis paneigė jį (dėl išsireiškimo tokiais žodžiais), nes tai yra nepagarba Dievui. Taip pranašas norėjo pamokyti kompanionus, užblokuodamas visus kelius vedančius į politeizmą išlaikant jų tvirtą tikėjimą.
Išvados:
- Yra griežtai draudžiama siekti prieglobsčio iš Pranašo (taika ir ramybė jam) ar visų kitų išskyrus Allah.
- Musulmonams patariama vengti pagoniškų išsireiškimų, kad jų tvirtas tikėjimas išliktų tyras.
- Visi keliai lydintys į politeizmą turi būti blokuojami.
- Musulmonai turėtų kęsti nelaimes vardan Allah.
- Veidmainystė yra pasibjaurėtina nuodėmė.
- Tikinčiųjų skaudinimas slepiantis po ‘‘uždanga” yra veidmainiavimas.
Skyrius N.15
Sukurti objektai negali būti garbinami
Visagalis Allah sako:
“ Ar jie priskiria garbinimui tuos, kurie nėra nieko sukurę, bet jie patys yra sukurti? Nei jie gali kam nors padėti, nei jie patys gali padėti sau.” (7:191, 192)
أَيُشۡرِكُونَ مَا لَا يَخۡلُقُ شَيۡـًٔ۬ا وَهُمۡ يُخۡلَقُونَ (١٩١) وَلَا يَسۡتَطِيعُونَ لَهُمۡ نَصۡرً۬ا وَلَآ أَنفُسَہُمۡ يَنصُرُونَ (١٩٢)
Korano ajos bendras paaiškinimas:
Allah, išaukštintas yra Jis, paneigia politeistų stabų priskirimą Jam, kurie (stabai) negali nieko sukurti. Stabai yra patys Dievo kūriniai ir jie negali ne tik kitų apsaugoti , bet ir savęs, arba ne tik kitiems padėti, bet ir sau. Dėl to, kreipimasis į juos siekiant kažkokios naudos yra nulio vertas, nes jie yra Dievo sukurti ir nėra niekas vertas garbinimo iš Dievo kūrinių ar yra tolygus Jam, Garbė ir Šlovė Jam Vienam.
Visa Žinantis Allah sako:
“ Ir tuos, į kuriuos jūs kreipiatės (maldaujate) iškyrus Jį (Allah), jie net negalės jums padėti per datulės kauliuko plėvelės dydį. Jeigu jūs šauksitės jų, jie neišgirs jūsų, ir net jeigu jie girdėtų, jie negalėtų išpildyti jūsų prašymų. Ir Prisikėlimo Dieną, jie paneigs ką jūs garbinote. Ir niekas negali tavęs (O Muhammed) informuoti, tik tas , kuriam yra žinomi visi reikalai.” (35:13, 14)
ٱلۡمُلۡكُۚ وَٱلَّذِينَ تَدۡعُونَ مِن دُونِهِۦ مَا يَمۡلِكُونَ مِن قِطۡمِيرٍ (١٣) إِن تَدۡعُوهُمۡ لَا يَسۡمَعُواْ دُعَآءَكُمۡ وَلَوۡ سَمِعُواْ مَا ٱسۡتَجَابُواْ لَكُمۡۖ وَيَوۡمَ ٱلۡقِيَـٰمَةِ يَكۡفُرُونَ بِشِرۡڪِكُمۡۚ وَلَا يُنَبِّئُكَ مِثۡلُ خَبِيرٍ۬ (١٤)
Bendras Korano ajos paaiškinimas:
Allah, Žinantis matomo ir nematomo, patvirtina, kad visos netikros dievybės, įskaitant angelus, pranašus ir stabus, yra bejėgiai išpildyti garbintojų prašymus. Be to, šios netikros dievybės neturi tam trijų būtinų reikalavimų:
1. Jam turi priklausyti prašomi dalykai.
2. Jis privalo girdėti tą prašymą.
3. Jis privalo atsakyti į prašymą.
Tie, kurie neturi tokių savybių, negali būti garbinami arba į juos kreipiamasi, ir tai yra labai aišku, kad tos dievybės neturi šių savybių.
Anas Ibn Malik (ramybė jam) sakė:
“ Dievo Pranašas (taika ir ramybė jam) mūšio Uhud dieną, buvo sužalotas (žaizda galvoje) ir jo priekiniai dantys buvo nuskelti. Tuomet, jis pasakė:” Kaip tie žmonės gali laimėti, kurie sužalojo Pranašą?” Tuomet, Allah perdavė šią (3:128) Korano ają:” O Muhammed, toks yra Allah sprendimas ...”
( al-Bukhari ir Muslim)
Bendras hadiso apibūdinimas:
Šiame hadise Anas Ibn Malik perdavė įvykius apie Uhud mūšio dieną, kuomet pranašas Muhammed (taika ir ramybė jam) patyrė sužalojimą galvoje ir priekiniuose dantyse. Pranašas (taika ir ramybė jam) buvo beprarandantis viltį dėl Kureišių (netikinčiųjų) ir galvojo , kad jie niekada neįtikės. Tuomet Allah atskleidė, “ Ne tau , (O Muhammed , bet Dievui), yra spręsti (nutarti)...” Allah liepė pranašui (taika ir ramybė jam) eiti kviesti žmones į Islamą, ir tikėti, kad visų veiksmų pasekmės ir visų žmonių likimai priklauso tik Allah, šlovė Jam Vienam.
Ibn Omar Ibnul Khattab pasakojo, kad jis girdėjo pranašą sakant, keliantį galvą per Fadž maldą paskutiniame Rak’at:
”O Allah, prakeik tą ir aną. Po to jis (taika ir ramybė jam) sakė:” Allah girdi tuos ,kurie jam meldžiasi. Mūsų Valdove , visos maldos yra skirtos Tau.” Tuomet Allah atskleidė:” Tai yra ne tavo sprendimas, bet Allah.”
(Al-Bukhari)
ir kitame hadise:
“ Jis meldė Allah dėl Safvan bin Umaijah ir Suheil bin Amr ir Al-Harit bin Hišam”, tuomet aja buvo perduota: ’Tai yra Allah sprendimas.’ “ (Al-Bukhari)
Šių dviejų hadisų apibūdinimas:
Abdullah ibn Omar Ibnul Khattab pasakojo, kad jis girdėjo pranašą (taika ir ramybė jam) meldžiantį Dievo nubausti priešus, kurie jį sužeidė. Safvan bin Umaijah ir Suheil bin Amr ir Al-Harit bin Hišam buvo politeistų vadai mūšio Uhud dieną. Vėliau , visi trys vadai atsivertė į Islamą ir Allah priėmė jų atgailavimus, Šlovė Jam Gailestingiausiajam!
Išvados:
- Yra klaidinga priskirti sąjungininkus Dievui ar pranašus sąjungininkais Dievui, nes netgi Muhammed (taika ir ramybė jam) neturėjo nieko bendro su žmonių likimais, tai tuo labiau visi kiti negali turėti nieko bendro su tuo.
- Yra leidžiama maldoje prašyti Allah rūstybės politeistams.
- Vardų minėjimas maldoje prašant, nesugadina maldos.
Abu Hureira pasakojo:
“ Kada Korano aja “ Ir įspėk, ( O Muhammed), savo artimuosius .”(26:214) buvo perduota, Dievo pranašas pakilo ir pasakė:” O Kureiš žmonės, išsipirkite save iš Pragaro, nes aš negaliu jūsų apsaugoti nuo Dievo bausmės. O Abbes bin Abdul-Muttalib :’ Aš negalėsiu tavęs išgelbėti priešais Dievą’. O teta Safija: ’Aš negalėsiu niekuo pagelbėti tau prieš Allah’. O Fatima, Muhammed Dukra! Prašyk iš mano turto ko tik nori, bet aš negalėsiu tavęs apsaugoti nuo Dievo bausmės.”
(Al-Bukhari, Muslim ir At-Tirmidi)
Bendras hadiso paaiškinimas:
Abu Hureira pasakojo, kad Allah liepė pranašui (taika ir ramybė jam) įspėti savo artimuosius giminaičius. Paklusdamas Dievo valiai, pranašas (taika ir ramybė jam) užsilipo ant As-Safa kalvos ir kreipėsi į Kureiš žmones, įskaitant savo dėdę, tetą ir dukrą, įspėdamas juos apie Dievo bausmę. Pranašas (taika ir ramybė jam) jiems nurodė siekti išsigelbėjimo paklustant Allah savo žodžiais ir veiksmais. Jis taip pat juos informavo, kad jis bus bejėgis juos apsaugoti nuo Pragaro .
Išvados:
- Šis hadisas įrodo priešingai tiems, kurie garbina pranašus arba pamaldžius žmones, laukdami atsako į savo prašymus iš jų.
- Yra neleistina prašyti asmens to, kas yra ne jo galioje.
- Pranašas (taika ir ramybė jam) buvo siekiantis paklusti Dievo įsakams ir perduoti Jo žinią.
- Tik tikras tikėjimas ir geri darbai gali išgelbėti žmones nuo Pragaro.
- Žmonės, labiausiai verti Pranašo užtarimo teismo Dieną, yra tie, kurie jam paklusta ir seka jo Sunnah (gyvenimo būdu), neatsižvelgiant ar jie yra iš jo giminaičių ar ne.
Skyrius N.16
“Ką Dievas tau sakė?”
Visagalis Allah sako:
“ Ir kai baimė yra pašalinta iš jų širdžių, jie klausia vieni kitų:” Ką tavo Dievas tau sakė?” Jie atsako:” Tiesą. Ir Jis yra pats Aukščiausiasis, pats Kilniausiasis.”(34:23)
وَلَا تَنفَعُ ٱلشَّفَـٰعَةُ عِندَهُ ۥۤ إِلَّا لِمَنۡ أَذِنَ لَهُۚ ۥ حَتَّىٰٓ إِذَا فُزِّعَ عَن قُلُوبِهِمۡ قَالُواْ مَاذَا قَالَ رَبُّكُمۡۖ قَالُواْ ٱلۡحَقَّۖ وَهُوَ ٱلۡعَلِىُّ ٱلۡكَبِيرُ (٢٣)
Bendras Korano ajos paaiškinimas:
Šioje ajoje minima, kaip stipriai angelai bijo Dievo, kurie yra garbinami politeistų išskyrus Allah. Kadangi angelai patys bijo Dievo, tai kaip jie gali būti garbinami kitų, ir kaip galima jiems melstis išskyrus Allah? Allah, šlovė Jam Vienam, pabrėžia, kad kai angelai išgirsta žodžius perduotus Gabrieliui, jie pradeda drebėti ir juos apima tokia baimė, kad jie patampa tokioje būsenoje,kuri prilygsta žmogiškam nualpimui. Kai baimė yra pašalinta iš jų širdžių, jie klausia vieni kitų: ” Ką tavo Dievas tau sakė?” Jie atsako:” Tiesą. Ir Jis yra pats Aukščiausias, pats Kilniausias.”
Abu Hureira (ramybė jam) pasakojo :
“Pranašas (taika ir ramybė jam) sakė: ‘ Kai Dievas pašventina (nulemia įvykį) reikalą Danguje, angelai pradeda plakti sparnais paklusdami Jo sprendimui, sukeldami garsą tarsi grandinės vilkinamos per akmenis ir tas garsas sukelia jiems baimę. Ir kai baimė yra pašalinta iš jų širdžių, jie klausia vieni kitų:” Ką tavo Dievas tau sakė?” Jie atsako:” Tiesą. Ir Jis yra pats Aukščiausias, pats Kilniausias.”(34:23) Tuomet velniai klausosi kas yra Dievo paskirta (nutarta), ir tie besiklausantieji velniai yra vienas po kito (pakopomis).
Sufijan sakė: jie stovi vienas virš kito štai taip ;( kad iliustruotų , jis išskleidė dešinės rankos pirštus ir uždėjo juos vieną ant kito horizontaliai). Vienas iš jų perduoda išgirstą informaciją kitam, kuris yra žemiau jo ir tas perduoda kitam žemiau jo, iki kol paskutinysis tai perduoda burtininkui arba kerėtojui. Kartais liepsna gali nutrenkti velnią prieš jam perduodant informaciją ir kartais jis gali perduoti tą informaciją prieš liepsnos smogimą, todėl burtininkas prie gautos mažumos informacijos ( ar vieno žodžio) prideda šimtus melų. Žmonės sakys:” Ar jis (burtininkas) mums nėra sakęs, kad tą-ir-tą dieną, tas-ir-tas įvyks?” Taigi, žmonės tikės juo , nes tos žinios iš Dangaus.” (Al-Bukhari)
Bendras hadiso apibūdinimas:
Pranašas (taika ir ramybė jam) apibūdina, kaip angelai palaiko Dievo žodžius ir kaip juos apima baimė besiklausant Allah sprendimų. Jie klausia vieni kitų , ką Allah yra nutaręs ir taip gauna atsakymus vieni iš kitų. Pranašas (taika ir ramybė jam) taip pat mums leidžia žinoti, kad velniai klausosi angelų pašnekesių ir vagia iš jų informaciją, kurią perduoda burtininkams ir kerėtojams. Tokie vagiantys informaciją velniai yra persekiojami ir permušami krentančiomis žvaigždėmis. Kartais, net ir medžiojami , vejami žvaigždžių velniai, sugeba perduoti informaciją burtininkams, dėl priežasčių, kurias žino tik Allah. Niekas, aišku, nevyksta be Allah žinios ir Jo leidimo. Tuomet velniai, burtininkai ar kerėtojai, sumaišo Dangaus žodžius su nesuskaičiuojamu kiekiu melo, kurie vėliau būna perduodami žmonėms , kurie tuo patiki, nors tame yra tik keli žodžiai tiesos.
An-Navas Ibn Siman sakė, kad pranašas (taika ir ramybė jam) sakė:
“ Kai Allah, Šlovė Jam, nori perduoti apreiškimą, Jis ištaria žodžius, dėl to iš baimės Dievui , Dangus stipriai sugriaudėja. Kada tai išgirsta Dangaus gyventojai, jie praranda sąmonę arba krenta kniūbsčiomis. Pats pirmasis iš jų pakelia galvą Gabrielius, kuriam Allah apreiškia tai, ką Jis nori. Gabrielius keliauja dangumi prasilenkdamas su angelais, ir kiekvieno dangaus aukšte angelai jo klausia:” O Gabrieliau, ką mūsų Dievas pasakė? Gabrielius sako:’ Jis pasakė tiesą. Ir Jis yra pats Aukščiausias, pats Kilniausias.’ Tuomet visi angelai sako tą patį, kol jis pasiekia tą vietą, kurioje jam reikia perduoti apreiškimą (ar tai būtų Danguje ar Žemėje).”
Bendras hadiso apibūdinimas:
Pranašas (taika ir ramybė jam) teigia, kad kai Allah ištaria apreiškimo žodžius , Dangus pradeda stipriai griaudėti iš baimės ,nes jis pripažįsta Jo Didybę. Išgirdę Allah Žodžius, angelai praranda sąmonę arba klaupiasi lenkdami galvas Jo šlovei, iš baimės Jam. Pirmasis iš jų pakelia galvą Gabrielius, kuris yra Apreiškimų perdavėjas pranašams nuo Allah. Allah perduoda Gabrieliui ką Jis nori, ir kai Gabrielius eina per dangaus aukštus ( Dangus susideda iš septynių aukštų), angelai jo klausia apie Dievo žodžius. Jis jiems atsako,‘ Jis sako tiesą. Jis yra pats Aukščiausias, pats Kilniausias.’ Tuomet visi angelai kartoja tą patį, kol jis pasiekia tą vietą, kurioje jam reikia perduoti apreiškimą nuo Allah.
Išvados:
- Šiame skyriuje supratome, kad niekas neprilygsta Dievui, ir kad visa kas egzistuoja paklusta Jam.
- Tie, kurie laiko dievais angelus, pranašus ir kitus šventuosius ,tiems šio skyriaus ajos ir hadisai įrodo priešingai.
- Dievo žodžiai yra ne sukurti, kadangi angelai klausė :’Ką mūsų Dievas sakė?’ Tai įrodo, kad Dievas kalba savus žodžius.
- Tai įrodo, kad Allah yra pats Didingiausias ir ,kad Jo kalba atitinka Jo Didybę ir Kilnumą, ir yra viena iš Jo atributų.
- Burtininkai yra priskiriami melagiams , nes jų informacija yra melaginga, nors kartais joje ir yra truputis tiesos.
- Visagalis Allah kalba kada tik nori , su kuo tik nori , ir kaip tik nori.
- Allah, Šlovė Jam, yra vieninelis vertas garbinimo.
Skyrius N.17
Užtarimas-tarpininkavimas
Visagalis Allah sako:
“ Ir įspėk juos, kurie prisibijo, su tai, kas tau (Muhammed) yra perduota (apreiškimais), kad jie bus sukviesti prieš savo Valdovą - be Jo (Allah) nebus jiems apsaugotojo ir užtarėjo - tai galbūt jie pasidarys dori, teisingi.” (6:51)
وَأَنذِرۡ بِهِ ٱلَّذِينَ يَخَافُونَ أَن يُحۡشَرُوٓاْ إِلَىٰ رَبِّهِمۡۙ لَيۡسَ لَهُم مِّن دُونِهِۦ وَلِىٌّ۬ وَلَا شَفِيعٌ۬ لَّعَلَّهُمۡ يَتَّقُونَ (٥١)
Aukščiausias Allah liepia Muhammed (taika ir ramybė jam) įspėti žmones su Koranu, kurie yra dievobaimingi, ir priminti jiems Teismo Dieną, kai jie stovės priešais Allah, nesusilaukę pagalbos iš giminaičių ar užtarėjų. Dėl to galbūt, jie bus budrūs darydami gerus darbus šiame gyvenime su viltimi , kad Dievas juos apsaugos nuo bausmės Prisikėlimo Dieną. Ši Korano aja (eilutė) paneigia politeistų siekimą užtarti-tarpininkauti pas pranašus ir šventuosius.
Visa-Žinantis Allah sako:
“ Sakyk: Dievui priklauso visi užtarimai-tarpininkavimai.” (39:44)
قُل لِّلَّهِ ٱلشَّفَـٰعَةُ جَمِيعً۬اۖ لَّهُ ۥ مُلۡكُ ٱلسَّمَـٰوَٲتِ وَٱلۡأَرۡضِۖ ثُمَّ إِلَيۡهِ تُرۡجَعُونَ (٤٤)
Ir kitoje ajoje:
“ ...Kas yra jis, kuris galės užtarti su Juo (Allah) išskyrus su Jo (Allah) leidimu?..” (2:255)
مَن ذَا ٱلَّذِى يَشۡفَعُ عِندَهُ ۥۤ إِلَّا بِإِذۡنِهِ
Pranašui (taika ir ramybė jam) buvo liepta informuoti politeistus, kad tarpininkavimas-užtarimas priklauso išimtinai tik Dievui ir niekas negalės užtarti be Jo leidimo. Dar daugiau, niekam nebus leista kalbėti Prisikėlimo Dieną išskyrus su Allah leidimu. Šios dvi Korano eilutės paneigia politeistų tarpininkavimo priskirimą angelams, pranašams, ir paneigia tikėjimą tuo, kad jie galės užtarti be Dievo sutikimo.
Allah Aukščiausias sako:
“ Ir visa gausybė angelų esančių danguje negalės užtarti jūsų, nebent Allah jiems duos leidimą savo nuožiūra kam panorėjęs.” (53:26)
وَكَم مِّن مَّلَكٍ۬ فِى ٱلسَّمَـٰوَٲتِ لَا تُغۡنِى شَفَـٰعَتُہُمۡ شَيۡـًٔا إِلَّا مِنۢ بَعۡدِ أَن يَأۡذَنَ ٱللَّهُ لِمَن يَشَآءُ وَيَرۡضَىٰٓ (٢٦)
Netgi angelai, kurie yra Allah nuožiūra paaukštintame range, negalės tarpininkauti ar užtarti kartu su pranašais be Jo leidimo. Angelų tarpininkavimas bus leistinas kartu su tais, kurie nusipelnė Jo malonės savo gerais darbais ir neįvykdė mažo ar didžiojo politeizmo.
Visagalis Allah sako:
“ Sakyk (O, Muhammed): kreipkitės į savo stabus vietoj Allah. Jiems nepriklauso valdžia Danguje ar Žemėje net per atomo dydį, ir jiems nepriklauso jokia partnerystė su Juo (Allah), ir net nėra jie Jo (Allah) pagalbininkai. Užtarimas su Juo yra bevertis, išskyrus tam, kuriam į tai yra duotas leidimas...” (34:22, 23)
قُلِ ٱدۡعُواْ ٱلَّذِينَ زَعَمۡتُم مِّن دُونِ ٱللَّهِۖ لَا يَمۡلِڪُونَ مِثۡقَالَ ذَرَّةٍ۬ فِى ٱلسَّمَـٰوَٲتِ وَلَا فِى ٱلۡأَرۡضِ وَمَا لَهُمۡ فِيهِمَا مِن شِرۡكٍ۬ وَمَا لَهُ ۥ مِنۡہُم مِّن ظَهِيرٍ۬ (٢٢) وَلَا تَنفَعُ ٱلشَّفَـٰعَةُ عِندَهُ ۥۤ إِلَّا لِمَنۡ أَذِنَ لَهُۚ
Kad įrodytų politeistams jų dievybių bejėgiškumą, Pranašui (taika ir ramybė jam) buvo liepta mesti iššūkį politeistams, kad šie šauktųsi savo prasimanytų dievybių, apie kurias jie teigė, kad šios galinčios jiems padėti ir apsaugoti. Be abejo, tos dievybės yra nesugebančios atsakyti į jų maldas, nes joms nepriklauso net per atomo dydį tai kas yra visatoje. Dar labiau, jie nėra Dievo sąjungininkai ar pagalbininkai reikalų valdyme Žemėje ar Danguje, nei jie turi galimybę tarpininkauti-užtarti kartu su Jo vergais, išskyrus su Jo leidimu, ir Jis (Allah) neleidžia politeistams tarpininkauti-užtarti teismo Dieną. Be to, Dievui nereikia pagalbos valdyti pasaulį nei iš Dangaus gyventojų, nei iš Žemės. Dėl to, toks prasimanytas dievų garbinimas suduš į šukes.
Abul-Abbes sakė:
“ Allah paneigė visa tai ką politeistai priskiria savo dievybėms. Kadangi visas viešpatavimas Danguje ir Žemėje priklauso tik Jam (Allah), ir kad Jis neturi jokių pagalbininkų. Tarpininkavimas užtarti įsigalios tik su Dievo valia tiems, kam Jis panorės:
“ Jiems bus neleista tarpininkauti - užtarti, išskyrus tuos, kurie nusipelnė Jo malonės.” (21:28)
وَلَا يَشۡفَعُونَ إِلَّا لِمَنِ ٱرۡتَضَىٰ
Dėl to, politeistų prašyti užtarimai-tarpininkavimas pataps iliuzija Prisikėlimo Dieną, kaip tai yra paneigta Korane ir pranašo Muhammed (taika ir ramybė jam):
“Jis (Muhammed) ateis ir nusilenks kniūbsčias prieš savo Valdovą ir melsis Jam, ir jis nepradės iš pradžių su tarpininkavimu-užtarimu. Jam bus liepta: “ pakelk galvą, kalbėk ir tai bus išklausyta, prašyk ir tai bus jam įvykdyta, leidimas tarpininkauti- užtarti, ir tai bus jam leidžiama.
Abu Hureira paklausė pranašo (taika ir ramybė jam) :
“ Kurie iš žmonių bus patys laimingiausi susilaukę užtarimo-tarpininkavimo?” Jis (taika ir ramybė jam) atsakė: “Tie, kurie sako la ilaha illa-Allah (nėra dievybės, bet Allah) nuoširdžiai iš visos širdies.”
Toks tarpininkavimas-užtarimas Prisikėlimo Dieną bus skirtas žmonėms, kurie yra nuoširdūs vieno Dievo garbinime, bet ne politeistams, kurie daro Širk.
Šio reikalo esmė yra tame, kad Allah leis tarpininkavimą-užtarimą savo išrinktiesiems asmenims, kurie su Jo leidimu užtars nuoširdžius tikinčiuosius. Toks užtarimas jiems bus skirtas paaukštinti savo tikinčiųjų rangą ir įgauti poziciją Al-Makham Al-Mahmud ( Pagarbos Vieta). Užtarimas-tarpininkavimas, kuris yra paneigtas Korane, yra skirtas tiems, kurie yra politeistai ir daro Širk, ir legalus-leistinas tarpininkavimas yra minimas kitose Korano vietose. Pranašas (taika ir ramybė jam) pabrėžė, kad tarpininkavimas-užtarimas bus taikomas Tauhid žmonėms, kurie yra nuoširdūs savo tikėjime.
Ibn Taimijjah pateikė išsamų Korano ajų paaiškinimą šiam skyriui. Jis išskyrė šiuos paaiškinimo taškus:
- Šios Korano eilutės išsamiai pabrėžia tarpininkavimą-užtarimą, kuris bus leistinas ir uždraustas tik Dievo.
- Korano ajose minima, ką reikia pranašui daryti Teismo Dieną, kad pasiektų Al-Makham Al-Mahmud (Pagarbios Vietos).
- Patys laimingiausi žmonės yra tikintieji, kurie nusipelnė pranašo (taika ir ramybė jam) užtarimo-tarpininkavimo.
Yra šešios tarpininkavimo formos, kurios bus siūlomos Teismo Dieną:
- Didysis tarpininkavimas, kuris priklausys Pranašui (taika ir ramybė jam) vardan tikinčiųjų Teismo Dieną. Pranašas (taika ir ramybė jam) tarpininkaus vardan jų, kad Dievas sumažintų kančias jų situacijose.
- Pranašas (taika ir ramybė jam) tarpininkaus tiems , kuriems lemta įžengti į Rojų su Dievo leidimu.
- Pranašo (taika ir ramybė jam) tarpininkavimas nusidėjėliams , kurie nusipelnė Pragaro. Per jo tarpininkavimą jie išvengs įžengimo į Pragarą.
- Pranašo (taika ir ramybė jam) tarpininkavimas jau įžengusiems į Pragarą nusidėjėliams, kad jie būtų išgelbėti iš amžinojo Pragaro.
- Jo tarpininkavimas nusipelniusiems Rojaus, kad šie patektų į aukštesnius Rojaus aukštus.
- Jo tarpininkavimas dėdei Abu Talib, kad jam būtų palengvinta bausmė Pragare.
Skyrius N.18
Allah veda tiesiu keliu tuos, kuriuos Jis nori
Allah , Žemės ir Dangaus Kūrėjas, sako:
“Iš tikrųjų, tu (o Muhammed) negali jų atvesti ant tiesaus kelio (atversti į islamą), bet Allah yra tas, kuris tai gali, jei tik panorėjęs. Ir jam yra žinoma tai, kurie yra teisingame kelyje.” (28:56)
إِنَّكَ لَا تَہۡدِى مَنۡ أَحۡبَبۡتَ وَلَـٰكِنَّ ٱللَّهَ يَہۡدِى مَن يَشَآءُۚ وَهُوَ أَعۡلَمُ بِٱلۡمُهۡتَدِينَ (٥٦)
Ibn Musaib pasakojo iš tėvo girdėjęs:
Kai mirtis aplankė Abu Talib sielą, Dievo pranašas (taika ir ramybė jam) atėjo jo aplankyti ir aptiko Abdullah bin Abi Umaijah ir Abu Džahl (abu politeistai). Pranašas (taika ir ramybė jam) pasakė: “ O dėde, sakyk:’’Nėra kitų dievų, bet Allah’’, žodžius, kurie man suteiks teisę tave užtarti prieš Jį (Allah).” Kiti du iš jų paklausė:’’ Ar tu atsisakysi savo tėvo Abdul Muttalib religijos?’’ Pranašas (taika ir ramybė jam) vėl pakartojo savo žodžius ir kiti du pakartojo savo klausimą. Galutiniai Abu Talib žodžiai buvo tokie, kad jis su Abdul-Muttalib religija ir jis atsisakė sakyti: la ilaha illa-Allah (nėra kitų dievų , bet Allah). Pranašas (taika ir ramybė jam) pasakė:’’Aš būtinai melsiuosi, kad tau būtų atleista, iki tol kol man bus uždrausta taip daryti.’’ Tada Allah žodžiai buvo atskleisti:’‘Tai nėra tinkama Pranašui ir tikintiesiems prašyti Allah atleidimo netikintiesiems (mušrikūn), netgi jeigu jie ir giminaičiai. (Al -Tawbah 9:113)
اْ أَن يَسۡتَغۡفِرُواْ لِلۡمُشۡرِڪِينَ وَلَوۡ ڪَانُوٓاْ أُوْلِى قُرۡبَىٰ مِنۢ بَعۡدِ مَا تَبَيَّنَ لَهُمۡ أَنَّہُمۡ أَصۡحَـٰبُ ٱلۡجَحِيمِ (١١٣)
Allah atskleidė taip pat šią ają apie Abu Talib:
“Iš tikrųjų, tu (o Muhammed) negali jų atvesti ant tiesaus kelio, bet Allah yra tas, kuris tai gali, jei tik panorėjęs. Ir jam yra žinoma tai, kurie yra teisingame kelyje.” (28:56)
Šio skyriaus bendras paaiškinimas:
Visa-Žinantis Allah informuoja šia aja pranašą Muhammed (taika ir ramybė jam), kad tai ne jo galioje atversti tą, ką jis nori, į islamą. Allah yra vienintelis, kuris gali įkvėpti žmones priimti islamą, atsiversti ( žodis atsiversti verčiamas iš angliško žodžio “convert” arba “revert”). Tik Dievui yra geriausiai žinoma, kas yra nusipelnęs būti musulmonu ir kas ne.
Toliau hadise minima, pranašo (taika ir ramybė jam) dėdė Abu Talib , kuris buvo pranašo užtarėjas ir gynėjas nuo paklydėlių. Būtent dėl šios priežasties pranašui (taika ir ramybė jam) labai rūpėjo, kad Abu Talib priimtų islamą prieš mirtį ir laimintusi palaima ir džiaugsmu gyvenime po mirties. Pranašas (taika ir ramybė jam) jo maldavo pasakyti šahada (la illaha illa-Allah) ir politeistai prašė neapleisti jų protėvių religijos. Tačiau politeistams pavyko nukreipti jį nuo tiesos ir jis pasimirė politeistu. Muhammed (taika ir ramybė jam) pasižadėjo prašyti iš Dievo atleidimo dėdei iki tol, kol jam bus leidžiama tai daryti. Vėliau Allah atskleidė ają, uždraudžiančią prašyti atleidimo politeistams, ir iliustravo, kad visa jėga priklauso Jam, kas liečia atsivertimą, islamo priėmimą (tapimą musulmonu) ir, kad Jis tai skiria savo valia ir pažinimu tiems, kurie to nusipelnė.
Išvados:
- Šiame hadise parodoma, kad pranašas (taika ir ramybė jam) yra negalioje padėti savo artimiesiems atsiversti, kas tuo įrodoma, kad tie, kurie jo (taika ir ramybė jam) maldauja ir prašo siekdami naudos ar apsaugos yra paklydę, nes visa galia priklauso tik Allah, ir tik su Allah valia yra duodama galia pranašams ir jų galios panaudojimas yra tik nuo Allah vieno.
- Taip pat iš hadiso supratome, kad tas kuris ištaria la ilaha illaah-Allah pilnai suprasdamas tos frazės reikšmę ir tvirtai tikėdamas tuo, patampa musulmonu.
- Taip pat supratome, kad po mirties žmonės bus teisiami pagal savo paskutiniuosius žygdarbius.
- Yra leidžiama lankyti susirgusius, arti mirties politeistus su viltimi, kad jie priims islamą ir pataps musulmonais.
- Paklydę žmonės daro blogą įtaka savo draugams.
- Musulmonui yra uždrausta prašyti atleidimo politeistams iš Allah, ar būti jiems lojaliems (ištikimiems), ar juos mylėti.
- Šis hadisas paneigia tvirtinimą, kad Abu Talib atsivertė į islamą iškart po jo mirties.
- Yra akivaizdžiai nepriimtina aklai imituoti savo protėvius ir vadus.
Skyrius N. 19
Perdėta pagarba pranašams
” O žmonės iš ankstesnių Šventųjų Raštų. Neeikite į religijos ekstremizmą, ir kalbėkite apie Dievą tik tiesą, Jėzus -Marijos sūnus buvo ne daugiau, bet tik pranašas, ir Jo žodis perduotas Marijai, ir jam sukurta dvasia. Tai tikėkite Dievu ir Jo pranašais, ir nesakykite ‘trejybė’, nustokite, taip jums geriau, žinoma Dievas yra Vienas, Šlovė Jam! Per aukštai Jis yra garbinamas , kad turėtų sūnų. Kas yra Danguje ir Žemėje priklauso Jam, ir Jis yra visko Globėjas ir Saugotojas ”. (4:171)
يَـٰٓأَهۡلَ ٱلۡڪِتَـٰبِ لَا تَغۡلُواْ فِى دِينِڪُمۡ وَلَا تَقُولُواْ عَلَى ٱللَّهِ إِلَّا ٱلۡحَقَّۚ إِنَّمَا ٱلۡمَسِيحُ عِيسَى ٱبۡنُ مَرۡيَمَ رَسُولُ ٱللَّهِ وَڪَلِمَتُهُ ۥۤ أَلۡقَٮٰهَآ إِلَىٰ مَرۡيَمَ وَرُوحٌ۬ مِّنۡهُۖ فَـَٔامِنُواْ بِٱللَّهِ وَرُسُلِهِۦۖ وَلَا تَقُولُواْ ثَلَـٰثَةٌۚ ٱنتَهُواْ خَيۡرً۬ا لَّڪُمۡۚ إِنَّمَا ٱللَّهُ إِلَـٰهٌ۬ وَٲحِدٌ۬ۖ سُبۡحَـٰنَهُ ۥۤ أَن يَكُونَ لَهُ ۥ وَلَدٌ۬ۘ لَّهُ ۥ مَا فِى ٱلسَّمَـٰوَٲتِ وَمَا فِى ٱلۡأَرۡضِۗ وَكَفَىٰ بِٱللَّهِ وَڪِيلاً۬ (١٧١)
neperženkite ribų religijoje: reiškia neperženkite ribų nustatytų Dievo jums. Tačiau krikščionys perdėtai išaukštino Jėzų, o žydai nepaprastai sudievino Ezrą. Šioje ajoje Allah uždraudė peržengti tokias ribas.
“ Ir jie pasakė: Nepalikite savo dievaičių ir niekada nepalikite Vadd arba Suva, nei Jaghūt ir Ja’uk , nei Nasr (stabų vardai).”(71:23)
وَقَالُواْ لَا تَذَرُنَّ ءَالِهَتَكُمۡ وَلَا تَذَرُنَّ وَدًّ۬ا وَلَا سُوَاعً۬ا وَلَا يَغُوثَ وَيَعُوقَ وَنَسۡرً۬ا (٢٣)
ir pasakė:“ Tai yra vardai tų žmonių (išmanančių apie religiją-šeikų), kurie buvo gerbiami Nojaus laikais. Kai jie pasimirė, velnias (šaitan) įkvėpė jų žmones pastatyti statulas jų garbei ir pavadinti jas jų vardais, ir laikyti jas vietose, kuriose jie rinkdavosi atlikti garbinimo veiksmus. Žmonės, suvedžioti velnio taip ir padarė, bet jie negarbino tų statulų. Vėliau, kai jie pasimirė ir jų originalios žinios buvo pamirštos, tada žmonės (jų vaikų vaikai) pradėjo garbinti tas statulas.”
originalios žinios buvo pamirštos : tai reiškia, kad dauguma žmonių patapo arogantiškais religinių pamokymų atžvilgiu, ir nesugebėjo atskirti monoteizmo nuo politeizmo.
Pagal Ibn Abbes, po šeikų mirties, šaitanas (velnias) prišnabždėjo į Nojaus žmonių širdis, kad šie šlovintų juos perdėtai ir pastatytų jų garbei statulas su jų imitacija. Statulos buvo pavadintos tikrais (originaliais) tų šeikų vardais ir jos buvo laikomos jų susirinkimų vietose, kur jie prisimindavo religiją, kurią jų vėlionys mokė. Tuometiniai žmonės tų statulų negarbino. Laikui bėgant, karta po kartos, kai religija buvo pamiršta, šaitanas pašnabždėjo jų vaikams, kad šie pasistatytų tas statulas kiekvienuose namuose ir jas garbintų. Taip liaudis nuklydo į perdėtą šlovinimą ir širką. Allah tuomet siuntė Nojų, kad užstotų kelią širkui ir vestų žmones teisingu keliu su Allah valia.
Ibn Al-Kajjim pasakė, kad dauguma mūsų protėvių (salaf) yra teigę:
Po mirties religingo žmogaus (religingo vadovo, pranašo), dauguma jų prisiriša (dvasiškai) prie jų kapo ir pastato jų garbei statulą (su numirusiojo išvaizda) , ir praėjus labai nedaug laiko, jie pradeda juos garbinti.
Omar Ibn Katab pasakojo, kad girdėjo pranašą (taika ir ramybė jam) sakantį:
“ Neišaukštinkite manęs perdėtai kaip krikšionys tai padarė su Jėzumi, Marijos sūnumi. Aš esu tik tarnas, tai vadinkite mane Dievo tarnu ir Jo Pranašu.” (Al- Bukhari ir muslim)
“ Būkite akylūs dėl išaukštinimo ( pagyros). Tai nuvedė ankstesnes tautas pražūčiai.”
Abdullah bin Masūd, sahih hadise mini pranašo (taika ir ramybė jam) žodžius:
“ Pragaištis yra tiems , kurie yra ekstremalūs (linkę į kraštutinumus) religijoje.” Ir jis (taika ir ramybė jam) tai pakartojo tris kartus.
- Perdėtas žmogaus (pranašo) girimas yra pirminis žingsnis į jo garbinimą , kuris lydi į islamo anuliavimą.
- Korano aja paneigia perdėtą Rašto žmonių garbinimą savo pranašų.
- Musulmonai yra įspėti dėl paveikslų ir statulų darymo, ir paveikslų kabinimo ant sienų, ypač įžymių asmenų.
- Musulmonai yra įspėti dėl šaitano šnabždesių. Šaitanas visada pagražina neteisybę ir melą.
- Musulmonai yra įspėti dėl išgalvotų erezijų (bidos), nors ir ketinimai, intencija už to gali pasirodyti gera.
- Visi keliai vedantys į politeizmą turi būti blokuojami.
- Žinojimo trūkumas pagrinde ištinka pasimirus kompetentingiems religijos mokslininkams.
- Musulmonai yra įspėti dėl aklo mėgdžiojimo, dėl kurio jie gali atsidurti už religijos ribų.
- Hadise įspėjama neperžengti ribų giriant pranašą (taika ir ramybė jam) nelaikant jį Dievo tarnu. Toks elgesys yra politeistinis ir dėl to uždraustas.
- Muhammed (taika ir ramybė jam) labai rūpėjo įspėti savo tautą dėl kelių vedančių į politeizmą.
- Musulmonai yra įspėti nesekti netikinčiųjų pėdomis.
Skyrius N. 20
Allah šlovinimas prie paminklo, kapo
“ Umm Salamah užsiminė pranašui (taika ir ramybė jam) apie bažnyčias Abisinijoje, iškabintas paveikslais ir pilnas statulų . Jis (taika ir ramybė jam) pasakė: “Kai pranašas arba religingas žmogus tarp jų miršta, jie pradeda garbinti jų kapą, statydami jų garbei statulas ar paminklus su įvairiausiomis nuotraukomis . Dievo nuožiūra tokie žmonės yra patys blogiausi iš visų būtybių.”
Komentuodamas šį hadisą , šeikas Islam Ibn Tajmijja pasakė:
“Jie atlieka dvi pačias didžiausias nuodėmes: statydami pamiklus jų garbinimui ant kapo ir statulas su jų atvaizdais.”
Šiuo hadisu yra aiškiai parodoma, kad Dievo šlovinimas prie kapo yra uždraustas, kad įkūrimas šlovinimo vietos ant kapo ar prie jo yra uždraustas, ir kad tai atlieka krikščionys.
“Kai pranašas buvo mirties patale, jis užsidengė antklode veidą kol nebegalėjo prakvėpuoti, tada jis atsidengė veidą ir pasakė: “Lai Allah prakeikimas yra ant žydų ir krikščionių už tai, kad jie padarė šlovinimo vietas ant savo pranašų kapų.” Jis taip pasakė, kad įspėtų savo pasekėjus nuo to kaip jie (žydai ir krikščionys) elgėsi. Kadangi būtent dėl to, jeigu jo kapas būtų už jo namų, būtų bijoma, kad jo kapas nepataptų garbinimo vieta.”
“ Aš girdėjau pranašą (taika ir ramybė jam), penkias dienas prieš mirtį, sakantį:” Aš prisipažįstu prieš Allah, kuris iš jūsų man artimiausias draugas. Iš tikrųjų, Allah mane laiko artimu Jo draugu (Khalil) taip kaip Abraomą. Jeigu aš pasirinkčiau ką nors iš savo tautos artimiausiu draugu , tai aš pasirinkčiau juo Abu Bakr.
Saugokitės! Gyvenusieji prieš jus, paversdavo savo pranašų kapus į garbinimo vietas. Būkite atsargūs! Neatlikite šlovinimo veiksmų ant kapų. Aš jums tai uždraudžiu.”
garbės Dievui, jis nutraukė bet kokią galimybę turėti kitą artimą draugą iškyrus Allah. Bet jeigu jis rinktųsi iš žmonių, tai artimiausiu draugu jis pasirinktų Abu Bakr. Toks Abu Bakr išskyrimas iš kitų parodo jo kilnumą ir tai sąlygojo jo paskirimą Kalifu (po pranašo mirties). Toliau, pranašas uždraudė sekti žydų ir krikščionių pėdomis , kurie perdėtai išaukština pranašus iki tokio lygio, kad jie atlieka šlovinimo veiksmus prie jų kapų ir tai yra politeistinis elgesys.
Komentuodamas priešankstinį hadisą , Šeikul-Islam Ahmad Ibn Tajmijjah pasakė:
“ Iš karto prieš mirdamas, pranašas (taika ir ramybė jam) uždraudė musulmonams atlikti garbinimo veiksmus prie kapų, ir papeikė tuos , kurie darė tokias nuodėmes. Panašiai, tokia pati taisyklė yra taikoma ir maldos atlikimui, nors ir nėra pastatytos mečetės, ir tai yra A’išos teiginyje:” Bet tai buvo bijoma , kad tai nepataptų garbinimo vieta”, ir kompanionai niekada nebūtų pastatę mečetės prie pranašo (taika ir ramybė jam) kapo.”
Taipogi, bet kuri vieta, kurioje yra nusistovėjęs maldos atlikimas yra vadinamas mečete, kur tai rašoma hadise:
“... ir žemė man ir mano kompanionams (bičiuliams) yra vieta maldos atlikimui ir apsivalymui.”
Ahmed priskyrė prie stipriųjų šį Ibn Masūd hadisą:
“ Tarp pačių blogiausių žmonių yra tie, kurie sulauks Paskutinės Valandos būdami gyvi, ir tie, kurie atliks maldas kapuose.”
Blogiausi iš žmonių yra tie , kurie sulauks paskutinės valandos , kada pasirodys didžiausi Teismo dienos ženklai ir tie, kurie melsis prie kapo , ir statys ant jų didingus pastatus. Dėl to pranašas (taika ir ramybė jam) įspėja to nedaryti, nes tai politeistinis poelgis.
MašaAllah, jazaki Allah khair, sesute.
ReplyDeletewa ijaki, jazak Allahu Khair. Nėra už ką tikrai. Platinkite ir darykite dawa inšaAllah. Šlovė Allah, Pasaulio Valdovui, visa Sukurusio ir Palaikančio!
Delete