noradawa

noradawa

Saturday, December 21, 2013

At -Tauchyd Pirma Dalis


Dievas  yra Vienas


Tauchydo Knyga

      Skyrius N.1
                             
       Atsidavimas Vieno Dievo Garbinimui



                            
Allah (الله) - išvertus iš arabų kalbos yra Dievas. Pats žodis savaime liūdija, kad Allah yra vienas, nes šis žodis neturi daugiskaitos ir taip pat neturi giminės ( nei vyriškos ,nei moteriškos). Gramatiškai yra neįmanoma šio žodžio transformuoti į kitus , kaip ,pavyzdžiui, yra galima lietuvių kalboje: dievai,dievaitis, dieviškas, dievobaimingas ir t.t. Noriu pabrėžti, kad Dievas - Allah yra tas pats dievas ,kuris sukūrė šį pasaulį, nes kai kuriuose žodynuose žodis Allah yra verčiamas kaip musulmonų dievas. Tai yra neteisingas vertimas, tik religiją išmanatis žmogus gali teisingai suprasti ir išversti arabiškus žodžius ar tekstus. Yra tiktai vienas dievas, dangaus ir žemės sutvėrėjas, ir jis kiekvienoje kalboje kitaip minimas.

Visagalis Allah korano suroje No. 51,aja No.56  sako :

‘’ Ir Aš (Allah)  sukūriau džinus ir žmones tam , kad jie tik mane vieną šlovintų’’. (51:56)

                       وَمَا خَلَقۡتُ ٱلۡجِنَّ وَٱلۡإِنسَ إِلَّا لِيَعۡبُدُونِ (٥٦)  



Ir  Allah pabrėžia:

‘’Ir be abejo,Mes (Allah) kiekvienai žmonių kartai siuntėme pranašą skelbiantį: ‘‘ Garbinkite  Allah vieną ir laikykitės kuo toliau nuo netikrų dievų, stabų’’. 
Koranas (16:36) 


وَلَقَدۡ بَعَثۡنَا فِى ڪُلِّ أُمَّةٍ۬ رَّسُولاً أَنِ ٱعۡبُدُواْ ٱللَّهَ وَٱجۡتَنِبُواْ ٱلطَّـٰغُوتَ‌ۖ(٣٦)

    
Ir  Allah sako:

‘’ Ir  jūsų Visagalis Dievas jums liepė melstis niekam kitam ,o tik Jam. Ir kad jūs būtumėt pareigingi tėvų atžvilgiu. Jeigu vienas iš jų arba abudu sulauks senyvo amžiaus , nedrįskite jiems prieštarauti ar sakyti nepagarbius žodžius, arba šaukti ant jų, bet kalbėkite  rodydami jiems  pagarbą. Ir būkite jiems paklusnūs ir nuolankūs su gailesčiu ir sakykite: ‘’ Mano Viešpatie! Būk jiems gailestingas už mano užauginimą ir rūpinimąsi manimi nuo mažens’’. (17:23,24)


وَقَضَىٰ رَبُّكَ أَلَّا تَعۡبُدُوٓاْ إِلَّآ إِيَّاهُ وَبِٱلۡوَٲلِدَيۡنِ إِحۡسَـٰنًا‌ۚ إِمَّا يَبۡلُغَنَّ عِندَكَ ٱلۡڪِبَرَ أَحَدُهُمَآ أَوۡ كِلَاهُمَا فَلَا تَقُل لَّهُمَآ أُفٍّ۬ وَلَا تَنۡہَرۡهُمَا وَقُل لَّهُمَا قَوۡلاً۬ ڪَرِيمً۬ا (٢٣) وَٱخۡفِضۡ لَهُمَا جَنَاحَ ٱلذُّلِّ مِنَ ٱلرَّحۡمَةِ وَقُل رَّبِّ ٱرۡحَمۡهُمَا كَمَا رَبَّيَانِى صَغِيرً۬ا (٢٤)


Allah Aukščiausiasis sako:

        ‘’ Šlovinkite tik mane vieną ir nieką kitą.’’(4:36)

                       وَٱعۡبُدُواْ ٱللَّهَ وَلَا تُشۡرِكُواْ بِهِۦ شَيۡـًٔ۬ا‌ۖ


Taip pat Allah Visa Žinantis sako:

‘‘Sakyk ( O Muhammed’ai ,taika ir ramybė jam): Ateik, Aš tau perduodu : tau yra uždrausta  susieti garbinimui kitus su Manimi ; būti pareigingu savo tėvams; ir nežudyti vaikų esant skurdui - Mes (Allah) pasirūpiname tavimi ir jais (vaikais); nesiartinkite prie gėdingų nuodėmių ( neteisėtų lytinių santykių) atliktų atvirai ar  paslapčia, ir nežudykite tų ,kuriuos jums Dievas uždraudė, išskyrus tuos dėl teisybės (pagal islamišką verdiktą). Taip jūms yra paliepta Viešpačio, kad jūs suprastumėt. Ir neturite jūs teisių į našlaičių turtą , nebent jį padidinti, iki kol jis ar ji pasieks tam tinkamą amžių, ir duokite jiems sąžiningai pilnai pamatavę su kaupu. Ir jeigu Jūs duodate žodį (t.y.  teisiate tarp žmonių arba duodate parodymus ir t.t.), kalbėkite tiesą , nors tai  liečia ir jūsų paties artimą giminaitį, ir išpildykite sandorą su Dievu. Tai Jis (Allah) jūms liepia, kad jūs atsimintumėte. Ir be abejo , tai yra Mano Tiesus Kelias, dėl to juo eikite , ir neeikite kitais keliais , kurie jūs išveda iš Mano kelio. Jis Allah jūms taip paliepė ,kad jūs būtumėte paklusnūs tarnai, tikintieji.’’ (6:151-153)



قُلۡ تَعَالَوۡاْ أَتۡلُ مَا حَرَّمَ رَبُّڪُمۡ عَلَيۡڪُمۡ‌ۖ أَلَّا تُشۡرِكُواْ بِهِۦ شَيۡـًٔ۬ا‌ۖ وَبِٱلۡوَٲلِدَيۡنِ إِحۡسَـٰنً۬ا‌ۖ وَلَا تَقۡتُلُوٓاْ أَوۡلَـٰدَڪُم مِّنۡ إِمۡلَـٰقٍ۬‌ۖ نَّحۡنُ نَرۡزُقُڪُمۡ وَإِيَّاهُمۡ‌ۖ وَلَا تَقۡرَبُواْ ٱلۡفَوَٲحِشَ مَا ظَهَرَ مِنۡهَا وَمَا بَطَنَ‌ۖ وَلَا تَقۡتُلُواْ ٱلنَّفۡسَ ٱلَّتِى حَرَّمَ ٱللَّهُ إِلَّا بِٱلۡحَقِّ‌ۚ ذَٲلِكُمۡ وَصَّٮٰكُم بِهِۦ لَعَلَّكُمۡ تَعۡقِلُونَ (١٥١) وَلَا تَقۡرَبُواْ مَالَ ٱلۡيَتِيمِ إِلَّا بِٱلَّتِى هِىَ أَحۡسَنُ حَتَّىٰ يَبۡلُغَ أَشُدَّهُ ۥ‌ۖ وَأَوۡفُواْ ٱلۡڪَيۡلَ وَٱلۡمِيزَانَ بِٱلۡقِسۡطِ‌ۖ لَا نُكَلِّفُ نَفۡسًا إِلَّا وُسۡعَهَا‌ۖ وَإِذَا قُلۡتُمۡ فَٱعۡدِلُواْ وَلَوۡ ڪَانَ ذَا قُرۡبَىٰ‌ۖ وَبِعَهۡدِ ٱللَّهِ أَوۡفُواْ‌ۚ ذَٲلِڪُمۡ وَصَّٮٰكُم بِهِۦ لَعَلَّكُمۡ تَذَكَّرُونَ (١٥٢) وَأَنَّ هَـٰذَا صِرَٲطِى مُسۡتَقِيمً۬ا فَٱتَّبِعُوهُ‌ۖ وَلَا تَتَّبِعُواْ ٱلسُّبُلَ فَتَفَرَّقَ بِكُمۡ عَن سَبِيلِهِۦ‌ۚ ذَٲلِكُمۡ وَصَّٮٰكُم بِهِۦ لَعَلَّڪُمۡ تَتَّقُونَ (١٥٣)



Mu’adh bin Džabal (ramybė jam) , pranašo (taika ir ramybė jam) pasekėjas ir kompanionas yra pasakęs:


Kai aš jojau ant ąsilo paskui pranašą (ramybė jam), šis manęs paklausė:’’ O Mu’ad , ar tu žinai kokią Dievas turi teisę į savo tarną ir kokia yra tarno  teisė į Dievą? ‘’ Aš atsakiau :’’ Allah ir Jo pranašas žino geriausiai’’. Jis Muhammed (ramybė jam) tęsė:’‘Dievo teisė iš jo tarno  yra ,kad jis Jį  (Allah ) šlovintų be jokių kitų dievų iškyrus Jį Vieną. O Dievo tarno teisė prieš Allah yra , kad jis jo nenubaus , jeigu šis neturės kitų dievų ir jų neprilygins Jam-Visko Sukūrusio.’’ Aš paklausiau :’’O Dievo pranaše, ar galiu perduoti šią gerą žinią žmonėms?’’ Jis man atsakė: ‘’ Ne ,geriau neperduok, nes jie gali pradėti tuo piktnaudžiauti''.
Šis hadisas yra minimas Sahih Al-Bukhari ir Muslim.



      Svarbūs pastebėjimai šiame skyriuje
  1. Dievo išmintis sukūrus džinus ir žmones.
  2. Tikėjimas yra Tauhid (tikėjimas Dievo vienumu), kur visada kildavo nesutarimai tarp pranašų ir politeistų ( tas ,kuris garbina daugiau negu vieną Dievą).
  3. Tie kurie nesilaiko Tauhid’o sąlygų yra tas pats, kas jie nešlovina Dievo, ir tai atspindi ši aja:
       ‘’ Nei jūs esate garbintojai ką aš garbinu’’. (109:3)

      4. Išmintis siunčiant pranašus.
      5.Pranašui (ramybė jam) perduotas Tauhid skirtas visoms tautoms.
      6. Visi pranašai kvietė į tą patį tikėjimą - vieno Dievo garbinimą.
      7. Pagrindinis principas yra ,kad neatsisakiusTaghut ( dievybės, netikrų dievų ,stabų ir     t.t.) Allah  garbinimas yra neįmanomas:
       ‘‘Tas,  kuris netikės į Taghut (daugybės dievų) ir tikės į Allah ,tas laikysis už pačios teisingiausios rankenos’’. (2:256)
      8. Taghut yra visa tai ,kas yra garbinama išskyrusAllah.
     9. Širk uždraudimas. Širk yra tai, kai Dievui priskiriamos garbinime tolygios dievybės, paties Dievo kūriniai ,ir kai Dievas sulyginamas su savo kūriniais panašumu ar išvaizda. Dievas yra į nieką nepanašus ,kas yra šiame Pasaulyje, nes Jis yra Kūrėjas Žemės ir Dangaus ,ir Jis yra už savo kūrybos ribų ir nepanašus į savo kūrinius.Allah suroje ,,Nakties kelionė’’ sako:
      ‘‘Nepriskirkite Dievui jokių kitų dievų, už tai būsite pamiršti ir palikti Pragare’’.(17:22)  
  ir  užbaigia šią surą:
       ‘’Ir nepriskirkite Dievui jokių kitų dievų , nes būsite įmesti į Pragarą, apkaltinti ir atstumti’’. (17:39)
              Dievas pabrėžia šiuos svarbius teiginius sakydamas:
   '‘Tai yra dalis Hikmos ( išmintis, geros manieros ir intelektas),  kuria jus įkvepia jūsų Valdovas’’. (17:39)
        10.‘’ Ir garbinkite Dievą, ir nepriskirkite garbinimui prie jo kitų’’. (4:36)
                Ši suros ,,Moterys’’ aja yra pavadinta ‘’ Aja su dešimčia teisių’’. 
        11. Mes turėtume atkreipti dėmesį į pranašo (ramybė jam) įspėjimus ,paskelbtus  prieš jo mirtį.
        12. Pripažinti  Dievo teisę į mus.
        13. Pripažinti tarno teisę į Dievą, jeigu tarnas įvykdys Jo sąlygą.
        14. Atkreipti dėmesį,kad ši sąlyga buvo nežinoma daugumai pranašo (ramybė jam) kompanionų.
        15.  Leidimas užslėpti kai kurią informaciją bendram žmogaus gėriui pagal įsigaliojusią šariją  ( islamiška teisė).
        16. Troškimas perduoti malonias naujienas kitiems musulmonams.
        17. Baimė dėl žmonių priklausomybės nuo Dievo gailesčio.
        18. Atsakymas į nežinomus dalykus:’’ Allah ir jo pranašas žino geriausiai’’.
        19. Žinių perdavimas išskirtiniems  asmenims. 
        20. Paklūsnumas ir kuklumas pranašui Muhammed (ramybė jam) jojant ant ąsilo iš paskos .
        21. Mu’adh bin Džabal  išskirtinumas iš kitų.



Linkas į Tawhyd Muhammed Abdul- Wahab anglų kalba


Linkas į Tawhid Salih Fawzan anglų kalba




Skyrius No.2

Tauhid pirmumas ir kas anuliuoja nuodėmes

 Visagalis Allah sako:

'' Tie ,kurie tiki į vieną Dievą  ir tik jį vieną šlovina, ir neturi kitų dievų, tie yra apsaugoti Dievo ir yra nepaklydę''. (6:82)



ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَلَمۡ يَلۡبِسُوٓاْ إِيمَـٰنَهُم بِظُلۡمٍ أُوْلَـٰٓٮِٕكَ لَهُمُ ٱلۡأَمۡنُ وَهُم مُّهۡتَدُونَ (٨٢)  

Kompanionas Ubadah bin As-Samit perpasakojo ,ką pranašas Muhammed (ramybė jam) yra sakęs:


'' Tas ,kuris liudys ,kad niekas neturi teisės būti šlovinamas išskyrus vieną Dievą, kuris neturi  bendrininkų, ir kad Muhammed yra Dievo tarnas ir pranašas, ir kad Jėzus yra Dievo tarnas ir pranašas, ir kad Marijai buvo perduotas Žodis ir Šventa Dvasia, ir kad Pragaras ir Rojus yra realybė (egzistuoja), tokius tikinčiuosius  Dievas paskirs į Rojų , kad ir kokie bebūtų jo nuopelnai''.

(Sahih Al-Bukhari , Hadisas No. 3252)

  Žodis - Jėzus buvo sukurtas Žodyje dievišku įsaku (paliepimu).

  Šventa Dvasia - tai Jėzaus siela, kurią sukūrė Allah.
  Marijai perduotas Žodis ir Šventa Dvasia - Dievo siųstas Angelas Gabrielius įkvėpti    sukurtą Jėzaus sielą Marijai.
  Tokia buvo Visagalio Dievo valia , sukurti Jėzų Marijos įsčiuose ir tai yra vienas iš Dievo stebuklų, subhanAllah. Jis buvo sukurtas Dievo ir dėl to jis neturėjo tėvo, taip kaip ir Adomas (pirmas Dievo sukurtas žmogus ) buvo sukurtas Dievo ir jis neturėjo ne tik tėvo, bet ir motinos. 

Kompanionas Itban perpasakojo Pranašo (ramybė jam) žodžius:


'' Be  abejo Allah uždraudė Pragarui žmogų ,kuris liūdija:''Nėra niekas vertas šlovinimo išskyrus tikrąjį Dievą ir siekiančio Dievo malonės''.

(Al-Bukhari , Muslim)

Kompanionas Sa'id Al-Khudri  perpasakojo Pranašo (ramybė jam) žodžius:


'' Pranašas Mozė sakė: ''O mano Viešpatie, išmokyk mane kaip man tave garbinti ir kaip tau melstis?'' Allah atsakė:''Sakyk, o Moze, nėra dievų ,bet tik vienas Allah''. Mozė atsakė:'' O Viešpatie, kiekvienas tarnas žino tuos žodžius''. Allah atsakė jam:''O Moze, jeigu pasvėrus ant svarstyklių 'septynis dangaus sodus su jų gyventojais ,išskyrus Mane,  kartu su septyniomis žemėmis' ir ' nėra dievų ,bet tik vienas Allah', paskutinis teiginys nusvertų pirmąjį.''

(Sahih-stiprus hadisas perduotas Ibn Hibban ir paskelbtas stipriu Al-Hakim)

Septyni dangaus sodai - čia turima omenyje Rojus ,kuris susideda iš septynių sodų, neįskaitant Allah ,nes Allah nėra savo kūryboje , Allah yra už savo kūrybos ribų.

Septynios Žemės - turima omenyje Pragaras, kuris susideda iš  septynių aukštų ,kurie yra vienas paskui kitą ,kaip pakopos.


Kompanionas At-Tirmidi  perpasakojo iš Anas, kad šis girdėjęs pranašo (ramybė jam) žodžius:


'' Allah yra pasakęs:'' O Adomo sūnau, jeigu tu ateitum pas mane su visomis pasaulio nuodėmėmis ir pasitiktum mane nepriskiriant man kitų garbinime, aš pasitikčiau tave su panašiu kiekiu atleidimo.''



‘’ Be abejo, Allah neatleis tiems ,kurie priskiria Jam bendrininkus , bet Jis atleis tiems ,kurie nusipelnė Jo atleidimo...” (An-Nisa:48)



Skyrius No.3

Tauhid išgryninimas - kelias į Rojų net neteisiant

Allah ,pats Aukščiausiasis, sako:
‘’ Be abejo , Ibrahim (Abraomas) buvo lyderiu, paklūsniu Dievo tarnu, sekančiu tiesa, ir buvo iš tų , kuris nepriskirė lygių Dievui .” (An-Nahl  16:120)


إِنَّ إِبۡرَٲهِيمَ كَانَ أُمَّةً۬ قَانِتً۬ا لِّلَّهِ حَنِيفً۬ا وَلَمۡ يَكُ مِنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ (١٢٠)



“ Ir tie ,kurie neprilygina Dievui lygių”. (23:59)


وَٱلَّذِينَ هُم بِرَبِّہِمۡ لَا يُشۡرِكُونَ (٥٩)

Hussain Ibn Abdur-Rahman pasakojo:
“ Sėdėjome kartu su Sa’id Ibn Džiubair ir jis paklausė: ’‘ Kuris iš jūsų matėte krentančią žvaigždę praeitą naktį?’’ Aš atsakiau:’’ Aš mačiau’’, ir nesimeldžiau tuo metu , nes skorpionas man įgėlė. Sa’id paklausė:’’ Ką tu tada darei?’’ Atsakiau:’’Aš dariau Rukija [1], kad išgyčiau!’’ Jis paklausė:’‘ Kodėl taip pasielgei?’’ Atsakiau:’’ Esu girdėjęs hadisą iš Aš-Ša’bi.’’ Jis paklausė:’‘ Kokį hadisą?’’ Atsakiau:’‘Jis perpasakojo iš Buraidah bin Al-Husaib , kuris sakė, kad Rukija yra neleistina išskyrus du atvejus: gydymui nuo nužiūrėjimo (blogos akies) ir nuo nuodingo įgėlimo.’’ Sa’id Džiubair pasakė:’’ Tai yra gerai , kai vienas elgiasi pagal tai , ką žino ( yra išmokęs).’’ Ir pridėjo, kad Ibn Abbes perpasakojo , kad Muhammed (taika ir ramybė jam) yra pasakęs:’‘ Man buvo parodytos visos tautos, pranašas su keliomis grupėmis pasekėjų, pranašas su dviem ar trimis pasekėjais ,ir pranašas išvis be pasekėjų. Tada didelė grupė žmonių praėjo priešais mane ir aš paklausiau :” Kas jie tokie? Ar tai mano žmonės?’’ Man buvo atsakyta:’’ Ne. Tai yra Mozė su savo pasekėjais.’’ Tada aš pamačiau dar didesnį būrį žmonių , kurie praėjo priešais mane ir man buvo pasakyta: “Tai yra tavo tauta (pasekėjai), iš kurių 70 tūkstančių įžengs į Rojų be jokio teismo ar bausmės.’’ Pranašas (taika ir ramybė jam) tada nuėjo namo nepasakęs savo kompanionams ,kas yra  tie 70 tūkstančių. Todėl žmonės pradėjo svarstyti ir spėlioti. Vieni iš jų sakė:’‘Tai turbūt pranašo (taika ir ramybė jam) kompanionai , kurie įtikėjo Dievu ir sekė jo pranašu Muhammed (taika ir ramybė jam). Kiti sakė:’’ Tai galbūt mūsų vaikai , kurie gims musulmonais ir šlovins vieną Dievą?’’ Kai jie vis dar spėliojo , pranašas (taika ir ramybė jam) atėjo pas juos ir pasakė:” Tai yra tie žmonės, kurie savęs negydė su Rukija, ir tie kurie nesigydė žaizdų prideginimu, ir tie kurie netiki į blogus ženklus, o pasikliauna Dievu. Išgirdęs tai ,Ukašah bin Mihsan atsistojęs pasakė:’’O Dievo pranaše! Maldauk Dievo , kad aš būčiau vienas iš jų.’’ Pranašas (taika ir ramybė jam) pasakė:’’ Tu esi vienas iš jų.’’ Tuomet kitas asmuo paprašė:’’O Dievo pranaše. Kreipkis į Dievą , kad aš būčiau vienas iš jų.’’ Pranašas (taika ir ramybė jam) pasakė:’‘Ukašah yra priešais tave .’’

[1] Rukija - tai korano surų (maldų) ''deklamavimas'' .Rukija susideda iš surų Al-Fatiha, Al-Falaq, An-Nas ir Al-Ikhlas. Taip pat Ajatul Kursi.


Bendras hadiso apbūdinimas


Hussain Ibn Abdur-Rahman (lai Allah jam būna gailestingas) turėjo pokalbį su Sa'id bin Džiubair, kai jie aptarinėjo praeitos nakties įvykius .Hussain patvirtino matęs krentančią žvaigždę , nes jis tuo metu nemiegojo. Jo klausytojas manė ,kad šis meldėsi visą naktį, bet Hussain būdamas sąžiningu ir teisingu salafiu negalėjo nuslėpti ,kad jis nemiegojo dėl to ,kad jam įgėlė skorpionas. Paklaustas  ką jis daręs tokioje situacijoje ,Džiubair jam atsakė, kad jis pasinaudojęs hadisu ,kuriuo deklamavęs Rukiją  pagytų. Sa'id paklausė ar tai yra leidžiama ir sužinojęs ,kad tai yra leidžiama pagyrė Jį ,kad šis pritaikęs tai praktikoje. Vėliau minima ,ko reiktų atsisakyti siekiant  aukščiausio  monoteizmo lygio ,t.y. pasikliovimo  Dievu. Po to minimi 70 tūkstančių ,kurie įžengs į Rojų net neteisiami ar baudžiami. Pranašas (taika ir ramybė jam) pažymi ,kad tai tie ,kurie patiki viską Dievo valiai ir stipriai nesilaiko už leidžiamos rukijos , žaizdų prideginimo ar kitų gydymo būdų siekiamų iš kitų.

''Man buvo parodytos tautos'' - islamo mokslininkai teigia ,kad pranašui (taika ir ramybė jam) buvo parodyta ,kas įvyks Teismo Dieną, kai Jis buvo ''Naktiniame pakilime''.
Taip pat hadise parodoma ,kad yra leistina prašyti iš kitų tikinčiųjų Dievo malonės, melsti Dievo malonės kitiems ( daryti Dua). Dua - tai prašymas ar maldavimas iš Dievo.
Taip pat hadise parodomas pranašo Muhammed (taika ir ramybė jam) ateities žinojimas , iš kur yra aišku , kad jei jis nebūtų pranašu , tokių dalykų nežinotų.Tai parodo jo žinojimas apie Ukašah bin Mihsan įtraukimą į tuos 70 tūkstančių .
’‘Ukašah yra priešais tave '' - Ukašah užpildė visas charakteristikas tokiai vietai, kai tuo tarpu kitas asmuo nepakliuvo į tuos 70 tūkstančių. Toks pasakymas parodo Pranašo (taika ir ramybė jam) taurumą ir išmanumą atskleidžiant  liūdinančią naujieną tam asmeniui , kuris nepateko į tą skaičių, jo neįskaudinant.


 Linkas į Tawhyd Muhammed Abdul- Wahab anglų kalba    


Linkas į Tawhid Salih Fawzan anglų kalba             


                                          
Skyrius No.4

Širk baimė (politeizmas)


Širk - tai yra viskas, kas prilyginama Dievui. Dievui nėra lygių ir Jis neturi bendrininkų. Dievas yra Vienas. Dievas yra į nieką nepanašus šioje Žemėje ir jei  Jis sulyginamas su savo kūriniais ,tuomet ir įvykdomas širk. Pavyzdžiui, tie ,kurie skelbia ,kad Jėzus yra Dievas ,tie atlieka širk, nes Dievas nepanašus į savo kūrinius ar yra savo kūryboje. Jis yra už savo kūrybos ribų. Širk yra skirstomas į kategorijas : mažasis širk ir didysis širk.

Visagalis Allah korane sako:
“ Iš tiesų, Allah neatleidžia tiems, kurie Jam priskiria bendrininkus, bet atleidžia visa kita nei tai, kam panorėjęs.’’ (14:48,116)


إِنَّ ٱللَّهَ لَا يَغۡفِرُ أَن يُشۡرَكَ بِهِۦ وَيَغۡفِرُ مَا دُونَ ذَٲلِكَ لِمَن يَشَآءُ‌ۚ

Allah atleis bet kokią nuodėmę kam panorės išskyrus politeizmą .

Pranašas Ibrahim (Abraomas) sakė:
“ Ir apsaugok mane ir mano vaikus nuo stabų garbinimo.’’(14:35)


 وَٱجۡنُبۡنِى وَبَنِىَّ أَن نَّعۡبُدَ ٱلۡأَصۡنَامَ (٣٥)


Ibrahim (ramybė jam) bijojo atlikti širk veiksmus ir prašė Dievo jį ir jo vaikus apsaugoti nuo to. Kiekvienas turėtų bijoti širk veiksmų  ir jų vengti.

Ahmed pasakojo, kad Allah pranašas Muhammed (taika ir ramybė jam) sakė:
“ Ko aš labiausiai bijau dėl jūsų yra  mažasis politeizmas.” Paklaustas kas tai  yra , pranašas (taika ir ramybė jam) atsakė:” Rijah.’’

Rijah - tai geri darbai , kurie atliekami pasirodymui (dėl kitų žmonių), o ne dėl Dievo malonės . Rijah priklauso mažojo širk’o kategorijai.


Papildymas iš Tafsir Ibn Kathir
Kad geri darbai būtų priimti Dievo, jie turi būti atlikti dėl Dievo malonės siekiant Jo apdovanojimo, ir tie darbai turi būti šarijos (islamo teisė) rėmuose. Jeigu žygdarbis yra atliekamas nuoširdžiai , bet yra už šarijos ribų , toks nuopelnas nebus priimtas Aukščiausiojo.
Allah pranašas (taika ir ramybė jam) sakė:
Tas , kuris atliks gerus darbus, kurie prieštaraus mūsų religijai, tuomet tai bus iš jo nepriimta.” (Muslim 3:1344)
Dėl šios priežasties , kunigų ir šventikų nuopelnai bus atmesti , net jeigu jie ir yra  nuoširdžiai skiriami vieno Dievo garbinimui, kadangi jie neatitinka pranašo (taika ir ramybė jam) metodo, kuris buvo perduotas visai žmonijai.
Allah Gailestingiausiasis sako:
“Ir pažiūrėję į jų atliktus gerus darbus, Mes (Allah) tuos žygdarbius išsklaidysime kaip dulkes ore.’’(25:23)



 وَٱجۡنُبۡنِى وَبَنِىَّ أَن نَّعۡبُدَ ٱلۡأَصۡنَامَ (٣٥)
ir
“Ir tie , kurie netiki vienu Dievu, jų nuopelnai yra kaip miražas dykumoje. Ištroškusiam atrodys, kad tai vanduo , bet prisiartinęs neras nieko.’’(24:39)



وَٱلَّذِينَ ڪَفَرُوٓاْ أَعۡمَـٰلُهُمۡ كَسَرَابِۭ بِقِيعَةٍ۬ يَحۡسَبُهُ ٱلظَّمۡـَٔانُ مَآءً حَتَّىٰٓ إِذَا جَآءَهُ ۥ لَمۡ يَجِدۡهُ شَيۡـًٔ۬ا وَوَجَدَ ٱللَّهَ عِندَهُ ۥ فَوَفَّٮٰهُ حِسَابَهُ ۥ‌ۗ وَٱللَّهُ سَرِيعُ ٱلۡحِسَابِ (٣٩)


“ Kai kurie veidai “Tą Dieną”(Teismo Dieną) bus paniekinti . Išblyškę, nuvargę. Jie įžengs į karštą liepsnojančią Ugnį. Jiems bus duota atsigerti iš verdančios upės.’’

(88:2-5)



وُجُوهٌ۬ يَوۡمَٮِٕذٍ خَـٰشِعَةٌ (٢) عَامِلَةٌ۬ نَّاصِبَةٌ۬ (٣) تَصۡلَىٰ نَارًا حَامِيَةً۬ (٤) تُسۡقَىٰ مِنۡ عَيۡنٍ ءَانِيَةٍ۬ (٥)

Jeigu geri darbai sutelpa šarijos rėmuose, bet nėra skirti vieno Dievo malonei, tokie darbai bus anuliuojami (nepriimti), tokiu atveju yra taip dėl to , kad jie yra apsimetėliai (hipokritai) ir išsišokėliai (norintys pasirodyti savo žygdarbiais kitiems žmonėms ).


Panašiai Visagalis Allah sako:

“ Iš tiesų , apsimetėliai siekia apgauti Allah , bet tai yra Jis , kuris juos apgauna. Ir kai jie stoja maldai, jie stojasi tingėdami ir kad kiti matytų, ir jie atsimena Allah tik labai retai.’’(4:142)



إِنَّ ٱلۡمُنَـٰفِقِينَ يُخَـٰدِعُونَ ٱللَّهَ وَهُوَ خَـٰدِعُهُمۡ وَإِذَا قَامُوٓاْ إِلَى ٱلصَّلَوٰةِ قَامُواْ كُسَالَىٰ يُرَآءُونَ ٱلنَّاسَ وَلَا يَذۡكُرُونَ ٱللَّهَ إِلَّا قَلِيلاً۬ (١٤٢)



“Ir sielvartas tokiems besimeldžiantiems ir tiems , kurie užvilkina (uždelsia) maldą; ir tiems , kurie daro gerus darbus tik tam , kad kiti matytų; ir tiems, kurie sulaiko savyje nuoširdumą.’’(107:4-7)

فَوَيۡلٌ۬ لِّلۡمُصَلِّينَ (٤) ٱلَّذِينَ هُمۡ عَن صَلَاتِہِمۡ سَاهُونَ (٥) ٱلَّذِينَ هُمۡ يُرَآءُونَ (٦) وَيَمۡنَعُونَ ٱلۡمَاعُونَ (٧)



Dėl užuojautos ir gailesčio savo tautai, pranašas Muhammed (taika ir ramybė jam) buvo siekiantis nušviesti žmones teisingu keliu ir įspėti nuo tykančio pavojaus ir blogybių. Jis įspėjo tikinčiuosius, kad jie neatliktų garbinimo veiksmų pasirodymui, kuriuo gėrėtųsi ir žavėtųsi kiti žmonės. Jis pasirodymą (rijah) priskyrė mažajam politeizmui,  kurio atlikimas yra nulio vertas. Kadangi žmonės intuityviai siekia būti išaukštinami  ir išgiriami, toks pasipuikavimas lengvai gali prasiskverbti į dorų musumonų širdis. Dėl šios priežasties, pranašas (taika ir ramybė jam) išreiškė susijaudinimą  atliekant gerus darbus ir įspėjo dėl apsimetinėjančio pasirodymo. Mažasis politeizmas yra lengvai prasiskverbiantis į dorųjų musulmonų širdis , bet didysis politeizmas - ne.

Ibn Masūd perpasakojo, kad pranašas (taika ir ramybė jam) sakė:
“ Tas, kuris miršta priskirdamas Dievui bendrininkus, įžengs į Pragarą.’’ (Al-Bukhari)

Džabir pasakojo, kad Allah pranašas (taika ir ramybė jam) sakė:
“ Tas , kuris sutiks Dievą (Teismo dieną) nepriskyręs Jam bendrininkų (garbinime), tas pateks į Rojų; o tas, kuris sutiks Jį atlikęs širk (bet kokia forma), pateks į Pragarą.’’

Vertimas darytas iš knygų :’‘Kitab At-Tauhid’’ Sheikh-ul- Islam Muhammed Abdul-Wahhab; “Concise commentary of the book of Tauhid’’ Sheikh Salih Fauzan ;  ir papildoma medžiaga paimta iš  Tafsir Ibn Kathir.

Linkas į Tawhyd Muhammed Abdul- Wahab anglų kalba


Linkas į Tawhid Salih Fawzan anglų kalba


Skyrius N.5

Kvietimas liudyti, kad nėra nieko verto garbinime, išskyrus Allah

Allah Aukščiausias sako:
"Tu sakyk (o Muhammed): "Tai yra mano kelias (būdas); aš kviečiu nuovokiai garbinti Vieną Dievą, aš ir tie , kurie su manimi. Visagalis yra Allah, ir aš esu ne iš tų, kurie priskiria Jam bendrininkus, ir aš nesu vienas iš politeistų". (12:108)

قُلۡ هَـٰذِهِۦ سَبِيلِىٓ أَدۡعُوٓاْ إِلَى ٱللَّهِ‌ۚ عَلَىٰ بَصِيرَةٍ أَنَا۟ وَمَنِ ٱتَّبَعَنِى‌ۖ وَسُبۡحَـٰنَ ٱللَّهِ وَمَآ أَنَا۟ مِنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ (١٠٨)


Visagalis Allah, perduodamas pranašui (taika ir ramybė jam) šias ajas (korano eilutes), liepia kviesti į Vieno Dievo garbinimą, su vidine nuovoka ir supratimu, gražiai ir išmintingai pamokslaujant.

Pranašas (taika ir ramybė jam) siųsdamas Mu'ad į Jemeną jam pasakė:"Sutikęs Knygos Žmones [1], pirmiausia juos kviesk į vieno Dievo garbinimą ir kviesk juos liūdyti, kad niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Allah".

Ir kitame hadise:
" Pabrėžk jiems Vieno Dievo garbinimą, Dievo vienumą (Tauhid). Jeigu jie tau paklus, sakyk, kad Dievas jiems paskyrė melstis penkis kartus per dieną ir naktį. Jeigu ir tam paklūs, liepk jiems mokėti zakah [2], kuris bus paimtas iš turtingųjų ir paskirstytas tarp neturtingųjų. Jei jie ir tam paklus, tada būk atsargus imdamas geriausią iš jų turto, ir saugokis nuo maldų iš tų, kurie kentėjo nuo neteisybės, kadangi tarp jų maldų ir Dievo nėra šydo". 
(Al Bukhari ir Muslim , hadisai 1389/1425)

[1] Knygos Žmonės - žydai ir krikščionys, tie , kuriems buvo siųsti pranašai su apsireiškimais , Šventais Raštais.

[2] Zakah - fiksuotas mokestis, paskaičiuotas nuo esamo turto ir mokamas kiekvieno musulmono, kurio turtas yra pasiekęs tam tikrą kiekį, vadinamą nisab (nisab-tai yra minimalus turto kiekis , nuo kurio jau pradedama skaičiuoti pašalpa).

Hadiso apibūdinimas


Prieš išleidžiant Mu'ad į Jemeną, kaip kvieslį (į vieno Dievo garbinimą) ir instruktorių, mokyti žmonių islamo principų, pranašas (taika ir ramybė jam) pamokė jį, kaip kviesti Jemeno žmones į islamą. Pranašas informavo Mu'ad, kad jis susidurs su žydais ir krikščionimis, kurie gerai išmanys religiją ir bus patyrę debatuose. Pranašas (taika ir ramybė jam) ragino Mu'ad būti gerai pasiruošusiam su jais argumentuose, kad išsklaidytų jų įtarinėjimus ir abejones. Su pranašo (taika ir ramybė jam) patarimais, Mu'ad buvo pasiruošęs šiai svarbiai misijai. Pirmiausia jam buvo liepta ištaisyti jų tikėjimo principus. Įsisavinus teisingą tikėjimą, jiems buvo liepta reguleriai melstis. Įvykdžius šias sąlygas, jiems buvo liepta šelpti varginguosius su užuojauta ir padėka Dievui, Išaukštintas Jis! Tuomet Mu'ad buvo įspėtas dėl zakah ir atsargumo imant geriausią iš jų turto. Jam buvo liepta imti zakah iš jų paprasto turto. Galiausiai jam buvo liepta būti sąžiningu ir teisingu jų atžvilgiu, ir vengti priespaudos, kad išvengtų prislėgto žmogaus maldų, į kurias būtų be abejo atsakyta.


Sahl Ibn Sa'd (ramybė jam) sakė:


"Khaibar mūšio dieną pranašas (taika ir ramybė jam) sakė:

"Rytoj, aš duosiu vėliavą tam asmeniui, kuris myli Dievą ir jo pranašą, ir tam, kuriam Allah duos pergalę". Kompanionai praleido visą naktį svarstydami, kam bus įteikta vėliava. Jie nekantraudami nuėjo pas pranašą iš ryto ir kiekvienas iš jų troško tos vėliavos. Pranašas  (taika ir ramybė jam) paklausė:
" Kur yra Ali bin Abi Talib?" Jie atsakė:" Jis serga akių liga". Tuomet jis buvo iškviestas ateiti. Allah pranašas  (taika ir ramybė jam) jam spjovė į akis ir meldėsi dėl jo, ir jis buvo išgydytas, toks, kaip kad ir nebūtų sirgęs. Pranašas jam įteikė vėliavą ir pasakė:"Eik pas juos kantriai ir ramiai. Įžengęs jų žemėn kviesk juos į islamą ir į tai, kas yra jiems Dievo liepta. Dėl Dievo, jei nors vienas iš jų priims islamą, tai yra tau geriau už raudonus kupranugarius (arabų pats vertingiausias turtas ).
(Sahih Al Bukhari (2942) ir Muslim (2406))


Bendras hadiso apibūdinimas


Pranašas (taika ir ramybė jam) pranešė gerą žinią kompanionams, kad sekančią dieną jie įgaus pergalę prieš žydus dėka vieno kilnaus vyro, kuris buvo ištikimas Allah ir jo pranašui (taika ir ramybė jam). Kiekvienas kompanionas troško būti tuo garbingu vyru. Susirinkus visiems ryte, pranašas  (taika ir ramybė jam) paklausė apie Ali Ibn Abu Talib , kuris nepasirodė dėl akių ligos. Jam atėjus, pranašas (taika ir ramybė jam) spjovė jam ant akių, ir taip jis buvo iš karto  išgydytas. Po to , pranašas (taika ir ramybė jam) jam liepė kartu su musulmonų kariuomene ramiai artintis prie priešų tvirtovės. Kai jie prisiartino, pranašas (taika ir ramybė jam) liepė kompanionui Ali pakviesti priešus į islamą-Vieno Dievo garbinimą. Jeigu jie priimtų jo kvietimą, tada jam reiktų informuoti juos apie kiekvieno musulmono pareigas. Pabaigai, pranašas (taika ir ramybė jam) pabrėžė kvietimo į islamą svarbą, kad tai yra daug geriau negu šio pasaulio turtai. Ir koks didelis apdovanojimas yra tiems, kurie kviečia kitus į Tiesų Kelią. Šis hadisas akcentuoja islamo religijos propagavimą ir atlygį tiems, kurie taip daro.


 Svarbūs pastebėjimai šiame skyriuje


1) Ali Ibn Abu Talib taurumas, stabilus atsidavimas Dievo religijai, jo ištikimybė ir nuolankumas Dievui ir pranašui Muhammed (taika ir ramybė jam).

2) Kompanionai tarpusavyje buvo linkę varžytis savo žygdarbiais.
3) Musulmonams yra privaloma rodyti geras manieras netgi karo metu.
4) Imamas  turėtų liepti savo vadovams su įkaitais (priešais) elgtis švelniai neparodant savo silpnybių ar jėgos trūkumo.
5) Prieš įžengiant į mūšio lauką su priešais, musulmonai privalo pakviesti juos į islamą.
6) Pakvietus ne-musulmonus į islamą, musulmonai turėtų pristatyti islamiškus pamokymus palaipsniui. Pirmiausia juos reikia kviesti garbinti Vieną Dievą, o vėliau įgyvendinti penkis islamo stulpus (liudijimas-šahada, malda, zakah-šelpimas, pasninkas per Ramadaną,Hidžra-piligrimystė).
7) Dosnus apdovanojimas tiems, kurie su Allah valia atveda į islamą nemusulmonus.
8) Šis hadisas įrodo, kad Muhammed (taika ir ramybė jam) buvo Dievo pranašu, dviejose vietose: pergalės prieš žydus išpranašavimas ir akių išgydymas pranašo seilėmis.
9) Musulmonui yra privaloma tikėti į Dievo paskirtą likimą. Tai parodo, tas faktas, kad vėliava buvo skirta Ali ibn Abu Talib su Dievo valia, nors kiekvienas iš kompanionų turėjo tokią galimybę.

Vertimas darytas iš knygų :’‘Kitab At-Tauhid’’ Sheikh-ul- Islam Muhammed Abdul-Wahhab; “Concise commentary of the book of Tauhid’’ Sheikh Salih Fauzan .


   
 Linkas į Tawhyd Muhammed Abdul- Wahab anglų kalba
                                  
    Linkas į Tawhid Salih Fawzan anglų kalba


  Skyrius N.6

     
Tauhid'o paaiškinimas ir liudijimas: lia iliaha illa-Allah

Aukščiausiasis Allah sako:

" Jie kreipiasi pas juos (pranašus Jėzų,Ezrą ir angelus) siekdami artumo iš Valdovo, varžydamiesi, kuris iš jų bus arčiau Jo, ir jie tikisi iš Jo gailesčio ir jie prisibijo Jo bausmės. Iš tiesų, Valdovo bausmė yra tai, ko reiktų visada bijoti. (17:57)


أُوْلَـٰٓٮِٕكَ ٱلَّذِينَ يَدۡعُونَ يَبۡتَغُونَ إِلَىٰ رَبِّهِمُ ٱلۡوَسِيلَةَ أَيُّہُمۡ أَقۡرَبُ وَيَرۡجُونَ رَحۡمَتَهُ ۥ وَيَخَافُونَ عَذَابَهُ ۥۤ‌ۚ إِنَّ عَذَابَ رَبِّكَ كَانَ مَحۡذُورً۬ا (٥٧)


Visagalis Allah patvirtina, kad angelai, pranašai ir visi kiti šventieji, į kuriuos kreipiamasi siekiant malonės, išskyrus Allah, yra patys siekiantys Dievo artumo ir malonės, gailesčio, ir engdami Jo bausmės.Tie patys angelai, pranašai ir šventieji siekia Dievo malonės atlikdami gerus darbus, tai kaip jie gali būti garbinami vietoj Dievo?


Visagalis Allah sako:

"Ir paminėk jiems ( o, Muhammed), kai Abraomas pasakė savo tėvui ir savo žmonėms: "aš esu atsiskyręs nuo tai , ką jūs garbinate, išskyrus tai, kas mane sukūrė, ir be abejo, Jis man parodys Tiesų Kelią."(43:26, 27)


وَإِذۡ قَالَ إِبۡرَٲهِيمُ لِأَبِيهِ وَقَوۡمِهِۦۤ إِنَّنِى بَرَآءٌ۬ مِّمَّا تَعۡبُدُونَ (٢٦) إِلَّا ٱلَّذِى فَطَرَنِى فَإِنَّهُ ۥ سَيَہۡدِينِ (٢٧)


Visagalis Allah šioje suroje mini savo tarną Abraomą, kuris buvo atsiskyręs nuo netikrų dievų (stabų, statulų)  garbinimo, kurie buvo garbinami jo tėvo ir žmonių. Abraomas pats pasišventė tiktai Vieno Dievo garbinimui.


Visagalis Allah sako:

" Jie (žydai ir krikščionys) priėmė garbinimui vietoj Dievo savo dvasininkus ir vienuolius, ir taip pat Mesiją-Jėzų, Marijos sūnų. Bet jiems buvo liepta garbinti Vieną Dievą, nėra dievų, bet tik Jis. Išaukštintas yra Jis ką jie Jam priskiria." (9:31)


ٱتَّخَذُوٓاْ أَحۡبَارَهُمۡ وَرُهۡبَـٰنَهُمۡ أَرۡبَابً۬ا مِّن دُونِ ٱللَّهِ وَٱلۡمَسِيحَ ٱبۡنَ مَرۡيَمَ وَمَآ أُمِرُوٓاْ إِلَّا لِيَعۡبُدُوٓاْ إِلَـٰهً۬ا وَٲحِدً۬ا‌ۖ لَّآ إِلَـٰهَ إِلَّا هُوَ‌ۚ سُبۡحَـٰنَهُ ۥ عَمَّا يُشۡرِڪُونَ (٣١)

Žydai ir krikščionys priima savo dvasininkus ir kunigus už įstatymų leidėjus, kurie nustato ,kas yra leistina ir kas yra uždrausta. Dievas yra absoliutus  įstatymų - tiekėjas, ir tas kuris paklusta žmogaus sukurtiems įstatymams , yra tas pats , kad  jis priimtų jo garbinimą vietoj Dievo ir tai yra viena iš politeizmo formų. Taip pat , krikščionys garbina Jėzų vietoj Dievo. Žydai ir krikščionys ieško patarimų iš savo dvasininkų ir kunigų, ir paklusta jiems legalizuojant tai, kas buvo uždrausta Dievo ir drausdami tai , kas buvo leistina. Dėl šios priežasties, jie juos priskyrė dievais vietoj Allah. Krikščionys garbina Jėzų ir tvirtina , kad jis yra Dievo sūnus. Vadinasi, jie paniekino Dieviškąjį Raštą, kuriame jiems buvo liepta šlovinti tik Vieną Dievą. Dėl to, Allah nepritaria jų praktikavimui ir pasiskelbia esantis toli nuo to, ką jie Jam priskiria.


Gailestingasis Allah sako:

"Ir vėlgi, yra žmonių , kurie laiko kitus lygius Dievui. Jie juos myli taip, kaip jiems reikėtų mylėti Dievą. Bet tie, kurie yra tikintys, jų meilė Dievui yra stipresnė. Ir jeigu tie , kurie yra suklydę gerai pamąstytų apie bausmę, jie būtų tikri , kad visa jėga priklauso Galingajam Dievui ir , kad Dievas yra griežtas bausmėje." ( 2:165)


وَمِنَ ٱلنَّاسِ مَن يَتَّخِذُ مِن دُونِ ٱللَّهِ أَندَادً۬ا يُحِبُّونَہُمۡ كَحُبِّ ٱللَّهِ‌ۖ وَٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓاْ أَشَدُّ حُبًّ۬ا لِّلَّهِ‌ۗ وَلَوۡ يَرَى ٱلَّذِينَ ظَلَمُوٓاْ إِذۡ يَرَوۡنَ ٱلۡعَذَابَ أَنَّ ٱلۡقُوَّةَ لِلَّهِ جَمِيعً۬ا وَأَنَّ ٱللَّهَ شَدِيدُ ٱلۡعَذَابِ (١٦٥)

Visagalis Allah šioje suroje apibūdina politeistų gyvenimo intrigas ir atlygį už tai gyvenime po mirties. Jie priskiria lygius Dievui rodydami jiems meilę ir nuolankumą, garbę. Priešingai, vieno Dievo garbintojų meilė viršija meilę politeistų netikriesiems dievams. Tikinčiojo į Vieną Dievą meilė yra skirta vienam Dievui, kai politeisto - daugybei dievų. Jeigu tik politeistai žinotų, kokia bausmė jų laukia Prisikėlimo Dieną už padarytas nuodėmes, jie atsisakyrų visų nukrypusių nuo normos intrigų (praktikavimų).

Pranašas yra pasakęs:

"Tas kuris liudija: 'nėra dievų, bet tik Vienas Dievas ' ir atsisako kitų dievų garbinimo, jo nuosavybė ir kraujas yra nepaliečiami, ir jo atsiskaitymas bus su Dievu." ( Muslim ir Ahmad)

Jo turtas ir kraujas yra nepaliečiami ,reiškia, kad priėmusio islamą žmogaus turtas ir jo gyvenimas yra apsaugotas Dievo.

Atsiskaitymas su Dievu, reiškia, priėmusio islamą žmogaus ataskaita prieš  Dievą įvyks Teismo Dieną, kuris jam atlygins priklausomai nuo jo intencijos.

Vertimas darytas iš knygų :’‘Kitab At-Tauhid’’ Sheikh-ul- Islam Muhammed Abdul-Wahhab; “Concise commentary of the book of Tauhid’’ Sheikh Salih Fauzan .


Linkas į Tawhyd Muhammed Abdul- Wahab anglų kalba


Linkas į Tawhid Salih Fawzan anglų kalba


Skyrius N.7

Žiedo, apyrankės, apvaros nešiojimas, ar į juos panašių vėrinių nešiojimas, dėl apsisaugojimo, yra širk veiksmas


Visagalis Allah sako:

“ Sakyk jiems: ar jūs mąstote, ką jūs tokius šlovinate vietoj Allah? Jeigu Allah man paskyrė bėdą (žalą), ar jie (kuriuos jie garbina) galėtų tai nutraukti; arba jeigu Jis man paskyrė malonę, ar jie galės tai sulaikyti? Sakyk: aš visiškai pasikliaunu Dievu, ir tie , kurie Juo tiki, turėtų taip pat juo pasikliauti.” (39:38)

وَلَٮِٕن سَأَلۡتَهُم مَّنۡ خَلَقَ ٱلسَّمَـٰوَٲتِ وَٱلۡأَرۡضَ لَيَقُولُنَّ ٱللَّهُ‌ۚ قُلۡ أَفَرَءَيۡتُم مَّا تَدۡعُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ إِنۡ أَرَادَنِىَ ٱللَّهُ بِضُرٍّ هَلۡ هُنَّ كَـٰشِفَـٰتُ ضُرِّهِۦۤ أَوۡ أَرَادَنِى بِرَحۡمَةٍ هَلۡ هُنَّ مُمۡسِكَـٰتُ رَحۡمَتِهِۦ‌ۚ قُلۡ حَسۡبِىَ ٱللَّهُ‌ۖ عَلَيۡهِ يَتَوَڪَّلُ ٱلۡمُتَوَكِّلُونَ (٣٨)

Dievas liepia pranašui (taika ir ramybė jam) paklausti politeistų, ar jų stabai gali jiems padėti ar pakenkti, ir taip padėti jiems pripažinti tų netikrų dievaičių bejėgiškumą ir neveiksnumą. Užduodamas tokį klausimą, pranašas Muhammed (taika ir ramybė jam) suskaldė jų argumentus  į gabalus.

Imran ibn Hussain (ramybė jam) pasakojo:

“Kartą pranašas, pamatęs vyrą dėvintį žalvarinę apyrankę, jo paklausė: “Kas čia?” Vyras atsakė:” Tai yra nuo senyvo amžiaus negalių išvengimo (venos, kuri sukelia skausmą rankoje).” Pranašas pasakė:’’ Nusimauk ją, tai tau tik gali padidinti skausmą. Jeigu tave ištiks mirtis tokioje būsenoje, nešiojant šią apyrankę, tu niekada nebūsi iš sėkmingųjų. (Ahmad bin Hanbal su gera grandine pasakotojų)

Svarbūs pastebėjimai:
  1. Apyrankių nešiojimas apsisaugojimui nuo ligų yra priskirtas politeistiniams veiksmams.
  2. Musulmonams yra privaloma paneigti blogį ir mokyti neišmanančius.
  3. Politeizmas turi blogas pasėkmes šiame gyvenime ir pomirtiniame.
  4. Mažasis politeizmas yra beveik tolygus didelėms nuodėmėms, t.y. ant  jų viršaus.
  5. Atliekant politeistinius veiksmus nežinant yra atleidžiama ir toks asmuo nebus teisiamas dėl tokio poelgio.
  6. Vienas, turėtų iškarto griežtai paprieštarauti tam, kuris įvykdo politeistinį veiksmą - poelgį, dėl  to, kad žmonės nekęstų tokios praktikos.

Uqbar Ibn Amir (ramybė jam) pasakojo, kad pranašas (taika ir ramybė jam) pasakojo:

“Tas, kuris nešioja talismaną arba amuletą, tokiam Dievas neišpildys jo tikslų, ir tas, kuris pasikabina jūros kriauklę ( tam ,kad apsaugotų nuo blogų akių - nužiūrėjimo), tas niekada neras palaimos ir poilsio.”

Kitoje versijoje pranašas (taika ir ramybė jam) yra pasakęs:

“ Tas, kuris nešioja talismaną, tas įvykdė širk’ą (politeizmą).”

Bendras hadiso paaiškinimas:

Šiame hadise pranašas (taika ir ramybė jam) meldžia Dievą neišpildyti siekiamų tikslų iš tų, kurie pasikabina amuletus, siekdami jų dėka apsisaugoti nuo blogio. Taip pat, pranašas (taika ir ramybė jam) prašo Dievo nepalikti ramybėje ir palaimoje tų, kurie pasikabina kriaukles ( kaip apsisaugojimą nuo blogio). Toks pranašo maldavimas yra stiprus ženklas prieš tokias praktikas, toks poelgis  yra iš politeistinių praktikų.
Politeistai kabina amuletus ant asmenų arba galvijų tikėdami, kad jie (amuletai) juos apsaugos nuo žalos ar blogio. Amuletų kabinimas yra prieš-islaminis paprotys. Arabai kabindavo savo vaikams karolius apsisaugojimui nuo blogos akies-nužiūrėjimo.

Ibn Abu Hatim pasakojo, kad Hudaifah pamatė vyrą apsivyniojusį   gija ranką apsisaugojimui nuo karščiavimo. Hudaifah nupjovė giją ir pradėjo skaitytio šią ają:

“ Ir dauguma iš jų tiki Dievu ir vistiek daro širk.” (12:106)



وَمَا يُؤۡمِنُ أَڪۡثَرُهُم بِٱللَّهِ إِلَّا وَهُم مُّشۡرِكُونَ (١٠٦)


Ši korano aja parodo, kad nors ir politeistai tiki Dievo vienumu, jie priskiria kitus Jo garbinime.



Vertimas darytas iš knygų :’‘Kitab At-Tauhid’’ Sheikh-ul- Islam Muhammed Abdul-Wahhab; “Concise commentary of the book of Tauhid’’ Sheikh Salih Fauzan .


Linkas į Tawhyd Muhammed Abdul- Wahab anglų kalba


Linkas į Tawhid Salih Fawzan anglų kalba




Skyrius N.8
Kerai, talismanai ir amuletai

Abu Bašir Al-Ansari (ramybė jam) pasakojo:

“ Aš buvau pranašo kompanijoje vienos kelionės metu. Dievo pranašas (taika ir ramybė jam) nusiuntė pasiuntinį su įsakymu nutraukti bet kokį vėrinį nuo kupranugarių kaklų.” (Al-Bukhari ir Muslim)


Vienoje iš kelionių, pranašas (taika ir ramybė jam) nusiuntė vyrą skelbiantį , kad visi vėriniai būtų nutraukti nuo kupranugarių kaklų. Žmonės tikėdavo, kad šie vėriniai gali apsaugoti kupranugarius nuo blogos akies ir žalos. Pranašo buvo liepta nutraukti tokius vėrinius, nes tokia praktika yra politeistinė.


Ibn Masud  (ramybė jam) girdėjo pranašą (taika ir ramybė jam) sakant:
“ Ar-Ruqa, At-Tima’im ir At-Tiwalah yra visi iš širk veiksmų (politeizmas).” (Musnad Ahmed; Abu Dawud)

At-Tima’im yra amuleto pasikabinimas ant kaklo apsisaugojimui  nuo nužiūrėjimo (blogos akies). Jeigu amulete yra išgraviruotos Korano ajos (eilutės) arba Dievo Vardai ar atributai, tada tai yra leidžiama kai kurių prosenelių ir neleižiama kai kurių iš jų. Ibn Masud (ramybė jam) buvo iš tų , kuris draudė tokių amuletų nešiojimą. Dauguma kompanionų draudė tokią praktiką. Ir dauguma islamo mokslininkų draudžia tokią praktiką taip pat.

Ar-Ruqa arba Al-Aza’im yra kerai , burtai, užkalbėjimas ir t.t. Ar-Ruqa yra leistina tik tokiu atveju , jeigu joje nėra širk pėdsakų. Pranašas Muhammed (taika ir ramybė jam) leido naudotis Rukija tokiais atvejais : nuo nuodingo įgėlimo ir nuo nužiūrėjimo (blogos akies). 


At-Tiwalah yra raganavimas . At-Tiwalah yra atlikta tų, kurie skelbiasi galintys paveikti vyrą labiau mylėti savo žmoną ir atvirkščiai. Tiwalah yra uždraustas, nes yra priskiriamas prie raganavimo ir kerėjimo.


Pranašas Muhammed (taika ir ramybė jam) patvirtina, kad recitavimas nelegalių burtų ir amuletų kabinimasis , ir blogio arba gėrio siekimas per burtus yra politeistiniai veiksmai, kadangi tik Dievas gali apsaugoti nuo blogio ir gėrio, išaukštintas tebuna Jis!

Legalūs burtai (rukijah) yra naudojami tiems žmonėms, kurie kenčia nuo ligų arba blogų įvykių, recituojant jiems tam tikras ajas iš Korano.
Legalūs burtai (rukijah) gali būti leidžaimi ir draudžiami. Būti leidžiama, legali rukijah turi neturėti politeistinių pėdsakų. Jeigu rukijoj egzistoja politeizmo nuotrupos, tada tokia rukijah patampa nelegali ir draudžiama.
Amuletai yra griežtai draudžaimi, kurie yra užburti , užkalbėti ir užkerėti, nes juose yra širk panaudojimas. Netgi, kai kurie islamo mokslininkai teigia , kad korano ajų pasikabinimas ant kaklo yra širk veiksmas, nes išgraviruotos korano ajos negali apsaugoti nuo blogio, bet tik Allah , išaukštintas būna Jis!

Abdullah Ibn Ukaim pasakojo, kad pranašas (taika ir ramybė jam) sakė:
“ Tas, kuris pasikabina talismaną nuo apsisaugojimo, jam tas talismanas bus paskirtas atsakinguoju už jį.’’ ( Ahmad ir Tirmidi,  Marfu hadisas)

Šiame hadise pranašas (taika ir ramybė jam) pabrėžė, kad asmuo paskiriantis savo širdį ir žygdarbius netikriems dievams ar objektams išskyrus Dievą, tikėdamas , kad šie jam atneš naudą ar žalą, bus paliktas priklausomybei nuo to  garbinamo objekto ir atstumtas, nesulaukiantis Dievo pasigailėjimo. Tačiau, tas , kuris sugrįš į vieno Dievo šlovinimą, jam bus išpildyti jo tikslai, ir palengvinti sunkūs išbandymai.


Imam Ahmed sakė, kad Ruvaijfi (ramybė jam) sakė:

“ Pranašas (taika ir ramybė jam) sakė: ‘O Ruvaijfi! Tu gyvensi dar ilgai man palikus šį pasaulį, pasakyk žmonėms, kad tas, kuris iš barzdos užmezga mazgą ir nešioja vėrinį dėl apsisaugojimo nuo blogos akies, arba apsivalo ( po defekacijos ir šlapinimosi)  su gyvūnų išmatomis arba kaulais, tuomet Muhammed nieko neturi bendro su tokiais’.”


Pranašas (taika ir ramybė jam) užtikrino Ruvaijfi, kad jis gyvens ilgai ir , kad jam teks sutikti žmones, kurie atlikinės tokias praktikas. Tokie žmonės atsiskirs nuo pranašo pamokymų ir suks savo barzdas į mazgus, imituodami sumoteriškėjusius vyrus. Jie taip pat nešios vėrinius nuo apsisaugojimo arba kabins juos ant galvijų kaklų apsisaugojimui nuo numatytos žalos, taip suteršdami tyrą tikėjimą. Tokie žmonės ir toliau atlikinės  pažeidimus pieš pranašo (taika ir ramybė jam) sunną ( praktinis pavyzdys). Jie taip pat naudosis apsivalymui išmatomis ir kaulais. Dėl to, pranašas (taika ir ramybė jam) davė Ruvaijfi užduotį informuoti musulmonus, kad jų pranašas (taika ir ramybė jam) nieko bendro neturi su tokiais žmonėmis ir tokiu jų elgesiu.

Vaki pasakojo, kad Sa’id Ibn Džiubair sakė:

“ Tas, kuris nutrauks amuletą nuo nešiojančio žmogaus kaklo, tam bus atlyginta taip, tarsi jis išlaisvino vergą.”

Vaki pasakojo, kad Ibrahim Nakhi sakė:

“ Jie ( Abdullah Ibn Masud pasekėjai) nemėgo (nepripažino) įvairiausių rūšių amuletų; neatsižvelgiant ar jie juose turėjo korano eilučių užrašus  ar ne.”

Šios dvi tradicijos patvirtina, kad nuplėšiančio nuo kaklo amuleto poelgis yra tolygus vergo išlaisvinimui. Žmogus nešiojantis amuletą yra Šėtono vergas, tarnas. Žmogus, nutraukiantis amuleto nešiojimą, bus išlaisvintas nuo šėtono įtakos ir šnabždesių. Dar labiau, Ibrahim An-Nakhi sakęs, kad žinomi islamo mokslininkai Tabi’ūn yra nuomonės, kad įvairiausių rūšių amuletai yra draudžiami, netgi tie su Korano eilutėmis.  Pagrinde tai yra todėl ,kad užkirsti kelią į bidah-prasimanytus veiksmus garbinime.

Vertimas darytas iš knygų :’‘Kitab At-Tauhid’’ Sheikh-ul- Islam Muhammed Abdul-Wahhab; “Concise commentary of the book of Tauhid’’ Sheikh Salih Fauzan .



Linkas į Tawhyd Muhammed Abdul- Wahab anglų kalba

Linkas į Tawhid Salih Fawzan anglų kalba



Skyrius N.9
Tie, kurie siekia palaiminimo per medį, akmenį, ar panašius objektus

Allah Aukščiausiasis sako:
“ Ar jūs nemąstote apie Al-Lat ir Al-Uzza ( du arabų pagonių dievaičiai-stabai )? Ir Manaat - kitą, trečiąjį? Ar jums  yra vyrai, o Jam moterys? Tuomet, tai yra nesąžiningas suskirstymas.  Tai yra tik vardai, kuriais jūs juos vadinate,  jūs ir    jūsų protėviai, neturėdami į tai jokios teisės iš Allah . Jie seka niekuo, bet tik savo prielaidomis ir norais, ir jau jiems yra žinoma tiesa nuo Dievo.” (53:19-23)


أَفَرَءَيۡتُمُ ٱللَّـٰتَ وَٱلۡعُزَّىٰ (١٩) وَمَنَوٰةَ ٱلثَّالِثَةَ ٱلۡأُخۡرَىٰٓ (٢٠) أَلَكُمُ ٱلذَّكَرُ وَلَهُ ٱلۡأُنثَىٰ (٢١) تِلۡكَ إِذً۬ا قِسۡمَةٌ۬ ضِيزَىٰٓ (٢٢) إِنۡ هِىَ إِلَّآ أَسۡمَآءٌ۬ سَمَّيۡتُمُوهَآ أَنتُمۡ وَءَابَآؤُكُم مَّآ أَنزَلَ ٱللَّهُ بِہَا مِن سُلۡطَـٰنٍ‌ۚ إِن يَتَّبِعُونَ إِلَّا ٱلظَّنَّ وَمَا تَهۡوَى ٱلۡأَنفُسُ‌ۖ وَلَقَدۡ جَآءَهُم مِّن رَّبِّہِمُ ٱلۡهُدَىٰٓ (٢٣)




Al-Lat yra išgraviruotas baltas akmuo. Kadaise, At-Taif’e aplinkui tą akmenį buvo pastatytas namas su užuolaidomis, su tarnais ir šventu kiemu. To miesto Thaqif genties žmonės ir jų sąjungininkai garbino Al-Lat akmenį. Jie didžiuodavosi tuo akmeniu prieš arabus, išskyrus Kureišius. Ibn Džarir sakė:”Jie davė vardą Al-Lat iš Dievo Vardo (Allah), ir padarė jį moterišku. Taip pat, Al-Lat buvo vyras, kuris ruošdavo piligrimams maistą Džahilijos laikais. Jam mirus, jie susirinkdavo garbinti jį prie jo kapo.

Al-Uzza vardu buvo pavadintas medis, kuris buvo aptvertas siena. Ibn Džarir sakė:” Jie taip pat pavadino Al-Uzza iš Dievo Vardo Al-Aziz.”
Manaat yra dievaitis.
Ar jums  yra vyrai, o Jam moterys - politeistai teigė, kad angelai yra Dievui gimusios/pagimdytos dukros. Taip pat Allah jų klausia Korane, kodėl jie priskiria Jam palikuonimis moteris, o sau - vyrus? Toks priskyrimas yra neteisingas ir jų pačių pramanytas. Allah paneigia tokį melą ir neteisybę, ir , kad jie siekdami būti lyderiais seka jų prosenelių kultu , norėdami įgauti autoritetą ir pagarbą.

At-Tirmidi pasakojo, kad Vakid Al-Laithi sakė:
“ Mes ėjome su pranašu (taika ir ramybė jam) į Hunain mūšį, kai buvome ką tik priėmę islamą. Politeistai turėjo medį vardu Dhat Anwat, kurį jie dievino ir ant kurio kabindavo savo ginklus siekdami palaiminimo. Praeidami pro tą medį , mes paklausėme: “O Dievo pranaše! Leisk ir mūms turėti tokį medį, kokį jie turi.” Pranašas (taika ir ramybė jam) sušuko sakydamas:” Allah yra Didžiausiasis (Allahu Akbar)! Tas, kuriam priklauso mano siela (Allah), be abejo tai yra prieš jus gyvenusių tautų tradicijos. Jūs prašote lygiai to paties, ko prašė Bani Izraelis iš Mozės:”padaryk mūms stabą tokį kaip ir jų.” Jis atsakė:” Iš tikrųjų, jūs esate neišmanėliai” (7:138). Be abejo , jūs nuklysite taip kaip nuklydo tautos gyvenusios prieš jus.”
(At-Tirmidi paskelbė šį hadisą autentišku)

Bendras hadiso apbūdinimas

 Abu Vakid atpasakoja įvykius iš karto po Hunain Mūšio, kuris įvyko dešimt mylių nuo Mekos. Kai kurie iš pasekėjų buvo ką tik priėmę islamą ir nežinojo kai kurių specifinių politeistinių veiksmų. Kai jie pamatė politeistus siekiančius palaiminimo iš medžio, tada jie paprašė pranašo (taika ir ramybė jam) paskirti jiems tokį medį. Pranašas (taika ir ramybė jam) buvo stipriai sujaudintas ir nustebintas tokiu prašymu. Jis (taika ir ramybė jam) nepripažino jų klaidingo pasiūlymo ir sulygino tokį prašymą su Bani Izraelio prašymu Mozei paskirti stabą garbinimui. Korane yra apie tai bylojanti aja : “...paskirk mūms dievaitį tokį kaip ir jų ...”(7:138).
Pranašas (taika ir ramybė jam) informavo Musulmonų Tautą, kad šie seks Žydų ir Krikščionių pėdomis ir pasmerkė tokį mėgdžiojimą, kopijavimą. 


Vertimas darytas iš knygų :’‘Kitab At-Tauhid’’ Sheikh-ul- Islam Muhammed Abdul-Wahhab; “Concise commentary of the book of Tauhid’’ Sheikh Salih Fauzan .



Skyrius N.10
Aukojimas nepaminint Allah

Visagalis Allah Korane sako:
“ Sakyk: Iš tiesų, mano aukojimasis, mano gyvenimas, ir mano mirtis yra skirti Dievui, Pasaulio Valdovui. Jis neturi sąjungininkų (sau lygių). Ir tai man buvo paliepta ir aš esu iš pirmųjų Musulmonų.” (6:162, 163)


قُلۡ إِنَّ صَلَاتِى وَنُسُكِى وَمَحۡيَاىَ وَمَمَاتِى لِلَّهِ رَبِّ ٱلۡعَـٰلَمِينَ (١٦٢) لَا شَرِيكَ لَهُ ۥ‌ۖ وَبِذَٲلِكَ أُمِرۡتُ وَأَنَا۟ أَوَّلُ ٱلۡمُسۡلِمِينَ (١٦٣)




Allah, išaukštintas yra Jis, liepė pranašui (taika ir ramybė jam) informuoti politeistus, kurie garbino kitus dievus, išskyrus Allah ir, kad jų maldos, aukojimas, tikėjimas ir geri darbai turi būti skiriami vienam Dievui (Allah).


Taip pat, Visagalis Allah Korane sako:
“ Dėl to melskitės tik Dievui ir aukokite tik Jam.” (108:2)


فَصَلِّ لِرَبِّكَ وَٱنۡحَرۡ (٢)




Pranašui (taika ir ramybė) buvo liepta melstis ir aukoti tik vienam Dievui , atvirkčiai negu politeistai, kurie skirdavo savo garbinimus ir aukojimus savo išgalvotiems stabams. Aukojimas yra garbinimo veiksmas, kuris turėtų būti skirtas tik  Allah. Aukojimas kitiems dievams, išskyrus Allah, yra poelgis, kuris priskiriamas didžiajam politeizmui.

Ali Ibn Abu Talib (ramybė jam) pasakojo:
“ Pranašas (taika ir ramybė jam) man yra pasakęs keturis dalykus: ‘ Lai Dievo prakeikimas yra ant tų, kurie aukoja vardan kitų, bet ne Dievo; lai Dievo prakeikimas yra ant tų, kurie keikia savo tėvus; lai Dievo prakeikimas yra ant tų, kurie apnakvindina inovatorius (tuos, kurie atneša naujoves (bidah) į tikėjimą, religiją); ir lai Dievo prakeikimas yra ant tų, kurie sukčiauja su žemės plotais.” (Muslim)

Dievo prakeikimas:  tai yra netekimas Dievo malonės.
Tas, kuris aukoja vardan kitų: tie, kurie aukoja (skerdžia) gyvūnus vardan paminklų, šventovių, džinų ir kitų, išskyrus Dievą.
Tas, kuris keikia savo tėvus: įskaitant tėvą, motiną,ir protėvius. Toks asmuo atlieka nuodėmę nepriklausomai  ar jis pats tiesiogiai juos užgaulioja ar siunčia kitus juos įžeisti.
Tie, kurie sukčiauja su plotais: reiškia, tie, kurie keičia žemės ploto linijų ribas apiplėšdami kitų žmonių nuosavybę.


Tarik Ibn Šihab pasakojo:
“ Vienas vyras įžengė į Rojų dėl musės, ir vienas vyras įžengė į Pragarą dėl musės.”  Jie (kompanionai) paklausė:” Ar tai gali būti įmanoma, o Dievo pranaše?” Jis (taika ir ramybė Jam) atsakė:” Du vyrai norėjo praeiti pro stabą  ir jiems buvo uždrausta to stabo garbintojų su sąlyga, kad jiems bus leistina praeiti, jeigu jie jam (stabui) paaukos ką nors. Jie liepė vienam iš jų ką nors paaukoti. Jis atsakė:”Šiuo metu aš neturiu ką paaukoti.” Tie žmonės jam liepė :’’ Aukok ką tik nori, nors ir musę.” Tuomet, vyras paaukojo tam stabui musę. Jie jam leido praeiti, ir taip jis įžengė į Pragarą. Tada jie liepė kitam vyrui ką nors paaukoti. Jis jiems pasakė:” Aš niekada neaukosiu niekam kitam, bet tik Dievui, Šlovė Jam”. Dėl to, jie (žmonės) jam perpjovė gerklę taip nužudydami jį; ir jis taip įžengė į Rojų.” (Ahmad Hadisas)


Bendras hadiso apibūdinimas


Kompanionai buvo nustebinti šia fraze:” vienas vyras įžengė į Rojų dėl musės, ir vienas vyras įžengė į Pragarą dėl musės.” Iš didelės nuostabos jie paklausė:” Kaip tokia mažytė musė gali ką nors nuvesti į Pragarą?” Pranašas pasakojo, kad tie du vyrai, ketino praeiti tuo keliu , kur buvo dievaitis. Kad jiems būtų leista praeiti tuo keliu, iš jų buvo reikalaujama aukos, kuri būtų skirta pamaloninti  jų stabą garbinime. Pirmasis iš jų neturėjo ką paaukoti. Jam buvo liepta paaukoti bet ką, nors ir musę. Dėl tokios aukos jam buvo leista praeiti tuo keliu, bet įvykdžius politeistinį poelgį jam buvo lemta atsidurti Pragare. Kitam vyrui buvo liepta padaryti tą patį, bet jam atsisakius, jis buvo nužudytas ir taip jam buvo lemta patekti į Rojų, nes jis nepadarė Širk

Vertimas darytas iš knygų :’‘Kitab At-Tauhid’’ Sheikh-ul- Islam Muhammed Abdul-Wahhab; “Concise commentary of the book of Tauhid’’ Sheikh Salih Fauzan .

Pratęsimas antroje dalyje...