Kodėl Reikia Žinoti Apie Širk?

Šeichas Sālih Ibn Sa’d as-Suheimy حفظه الله  pasakė:

‘Širk (siejimas Allah تعالى  su kažkuo) yra didžiausia nuodėmė, kuria yra nepaklustama Galingiausiajam ir Didingiausiajam Allah. Ši nuodėmė yra labai pavojinga ir kartais net užslėpta, nematoma kaip ir skruzdėlės  ropojimas. Kiekvienas musulmonas yra įpareigotas siekti žinių apie širk'ą, kad apsisaugotų nuo jo ir kad jo visi veiksmai būtų tyri. Yra daug priežasčių, dėl ko mes privalome siekti žinių širk'o srityje. 

Trumpai jas galima apibūdinti taip:

1. Pranašas صلى الله عليه وسلم , kuris nekalbėjo vedamas savo troškimų (potraukių), perspėjo mus, kad mūsų bendruomenėje bus vykdomas širk'as, kad joje bus garbinančių stabus ir tų, kurie seks senųjų daugiadievių (mušrikyn) keliu. Yra daug apie tai liudijančių chadisų. Vienas iš jų yra, kuriame Pranašas صلى الله عليه وسلم  pasakė: 

“Nebus dienos ar nakties, kad nebūtų garbinami al-Lāt ir al-‘Uzzā [1] (Stabai).” (al-Bukchari ir Muslim). 

Taip pat Pranašas صلى الله عليه وسلم pasakė: “Iš tiesų, jūs seksite keliu buvusiųjų prieš jus pėda pėdon iki tokio lygio, kad jeigu jie lįstų į driežo urvą, tai jūs lįstumėt jiems iš paskos.” (al-Bukchari ir Muslim).

 Iš tiesų visa tai, apie ką kalbėjo mūms Pranašas صلى الله عليه وسلم , mes galime matyti šiandien tarp nuklydusių nuo tikrosios religijos musulmonų, kaip jie lydi (akompanuoja) žmones kapuose ir mauzoliejuose, kaip jie atsidavę jiems ir aukoja jiems vietoj Allah تعالى .

2. Musulmonai privalo siekti žinių apie blogį, kad laikytusi nuošalyje jo, nes jei jis nežinos tai, kas yra blogis, gali nuklysti į jį pats to nesuvokdamas. Tam įrodyti pasinaudosime  Hudaifa رضي الله عنه  žodžiais: 

“Žmonės klausdavo Pranašą  صلى الله عليه وسلم  apie gerį, o aš klausdavau jį  صلى الله عليه وسلم  apie blogį, nes bijodavau nuklydimo.” (al-Bukchari ir Muslim).

3. Šiomis dienomis padėtis yra tokia, jog nerasime tarp islamiškų šalių tokios šalies, kad nebūtų joje nemažos grupės žmonių, kurie prisiekia  šventaisiais prie jų kap0, aukoja jiems, prašo pagalbos iš tuose kapuose esančių numirėlių. Jiems yra uždegamos žvakės, švenčiamos šventės ir prašoma numirėlių kapuose suteikti jiems pagalbą, apsaugoti nuo nesėkmių ir manoma, kad tokiu būdu jie priartės prie Allah تعالى . 

Kiekvienas protingas asmuo turėtų užduoti sau klausimą: koks skirtumas tarp to, kuris siekia pagalbos iš statulų ir stabų, (kuris kreipiasi ne tik į Allah تعالى , bet ir į juos (stabus, dievybes) teigdamas, kad garbina stabus tik tam, kad priartėtų prie Allah تعالى), ir tarp to, kuris siekia pagalbos iš numirėlių kapuose, šaukiasi jų ir tikisi, kad jie suteiks jam gėrio ir apsaugos nuo blogio? 

Atsakymas į šį klausimą yra:  garbinimo objektai ir numirėliai yra Dievo kūriniai, todėl yra draudžiama prilyginti juos Viešpačiui. Jie net negali patys sau padėti, todėl jie negali padėti ir kitiems. Teiginys “tas, kuris neturi nieko, negali nieko ir duoti” yra labai teisingas. 

Taigi, dėl šių ir kitų priežasčių, mes turime žinoti apie širk'ą, atskleisti jo tikrovę, išsiaiškinti jo užslėptą pavojų.

Tekstas: Šeichas Sālih Ibn Sā’d as-Suheimy ‘Mudhkiratun-fil-’Akydah’ (psl. 22-23)

[1] Al-Lāt yra išgraviruotas baltas akmuo. Kadaise, At-Taif’e aplinkui tą akmenį buvo pastatytas namas su užuolaidomis, su tarnais ir šventu kiemu. To miesto Thaqif genties žmonės ir jų sąjungininkai garbino Al-Lāt akmenį. Jie didžiuodavosi tuo akmeniu prieš arabus, išskyrus Kureišius. Ibn Džarir (27/58-59) sakė:”Jie davė vardą Al-Lāt iš Dievo Vardo (Allah), ir padarė jį moterišku. Taip pat, Al-Lāt buvo vyras, kuris ruošdavo piligrimams maistą Džahilijos laikais. Jam mirus, jie susirinkdavo garbinti jį prie jo kapo.”

Šis chadisas parodo, kad Al-Lāt šlovinimas prasidėjo nuo perdėtos pagarbos jam ir jo kapui. Visa tai sąlygojo pastatyti statulą jo garbei ir ją dievinti vietoj Allah عَزَّوَجَلَّ.

Al-Uzza vardu buvo pavadintas medis, kuris buvo aptvertas siena. Ibn Džarir رضي الله عنه  sakė:” Jie taip pat pavadino Al-Uzzā iš Dievo Vardo Al-Aziz.”

Nasa‘ī perdavė savo rinkinyje Sunan (2/357) apie al-Uzzā, kad Pranašas صلى الله عليه وسلم  užkariavęs Meką, nusiuntė Khālid Ibnul-Valyd  رضي الله عنه  sunaikinti  al-’Uzzą. Jis pamatė, kad al-Uzzā pastatą sudarė trys medžiai, todėl jis nukirto šiuos medžius ir sugriovė pastatą. Grižęs pas Pranašą  صلى الله عليه وسلم, jis  viską papasakojo jam, tačiau Pranašas صلى الله عليه وسلم  tarė: “Grįžk atgal, nes iš tiesų tu nieko nepadarei.” Grižęs, Khālid Ibnul-Valyd   رضي الله عنه  pamatė bėgančius to pastato sargus ir šaukiančius: “Uzzā!” Jis priėjo ir rado susivėlusiais plaukais moterį, kuri mėtė dulkes (žemes) sau ant galvos. Jis užsimojo, kirto jai savo kardu ir užmušė ją. Kai jis grįžo ir papasakojo viską Pranašui صلى الله عليه وسلم, pastarasis pasakė: “Tai ir buvo al-Uzzā.” (Sakoma, kad ta moteris buvo džinė, kuri kalbėdavo su žmonėmis iš to pastato)