Išsamus Širko Paaiškinimas

الحمد لله رب العالمين والصلاة  والسلام على رسوله الأمين وبعد:

Šeichas Sālih Ibn Fauzān al-Fauzān pasakė:

Širk yra priskirti sąjungininką (bendrininką, arab. šiaryk) Allach’ui jo Rububyjoje (Viešpatavime), Jo Uliūhyjoje (Dievybėje, Garbinime). Dažniausiai prilyginimas (išrāk) būna uliūhyjoje, nes šaukiamasi kažko kito nei Allah تعالى  arba priskiriami kitam nei Allah تعالى  įvairūs garbinimo veiksmai, tokie  kaip : aukojimas, priesaika, baimė, viltis, meilė ir t.t. 

Širk'as yra didžiausia nuodėmė, nes:

1. Tai sulyginimas kūrinio su Kūrėju uliūhyjoje. Jei kas nors sieja Allah تعالى  su kažkuo, tai tokiu būdu jis prilygina tai Allach’ui. Tai yra didžiausia neteisybė, nes Allah تعالى  sako: 

إِنَّ ٱلشِّرۡكَ لَظُلۡمٌ عَظِيمٌ۬ 

“Iš tiesų širk yra didžiausia neteisybė.” (Sura Lukmān, aja 13).

Neteisybė yra išskirti garbinimui kažką iš Jo vietos. Bet kas garbinantis kažką kitą nei Allah, atlieka šį veiksmą netinkamai (t.y. ne ten ir ne taip kaip turi būti atliekama) ir skiria jį ne tam, kas jo vertas. Ir tai yra didelė neteisybė.

2. Allah تعالى  informavo mus, kad Jis neatleis tam, kuris neatlieka atgailos dėl širk:

إِنَّ ٱللَّهَ لَا يَغۡفِرُ أَن يُشۡرَكَ بِهِۦ وَيَغۡفِرُ مَا دُونَ ذَٲلِكَ لِمَن يَشَآءُ‌ۚ وَمَن يُشۡرِكۡ بِٱللَّهِ فَقَدِ ٱفۡتَرَىٰٓ إِثۡمًا عَظِيمًا 

 “Iš tiesų Allah neatleidžia jeigu Jam priskiriami lygiaverčiai (širk veiksmas), bet Jis atleidžia visa kita nei tai  kam panorėjęs.” (Sura an-Nisā, aja 48)

3. Allah تعالى  informavo mus, kad padarė Rojų neteisėtu asmeniui atliekančiajam širką. Tokio žmogaus galutinė stotelė yra Pragaro ugnis. Visagalis Allah sako:

مَن يُشۡرِكۡ بِٱللَّهِ فَقَدۡ حَرَّمَ ٱللَّهُ عَلَيۡهِ ٱلۡجَنَّةَ وَمَأۡوَٮٰهُ ٱلنَّارُ‌ۖ وَمَا لِلظَّـٰلِمِينَ مِنۡ أَنصَارٍ۬ 

 “Iš tiesų, tas kas priskiria lygiaverčius Allach’ui, tam Jis uždraudė Rojų, jų amžinoji būveinė bus Žarijose. Ir neturės nusižengusieji pagalbininkų.” (Sura Mā’idah (Stalas), aja 72)

4. Širk'as anuliuoja visus gerus darbus. Kilnusis Allah pasakė: 

وَلَوۡ أَشۡرَكُواْ لَحَبِطَ عَنۡهُم مَّا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ 

“Jei jie asocijuoja Allah su kažkuo, tai visi geri jų darbai yra anuliuojami.” (Sura An’ām, aja 88).

 Taip pat Aukščiausiasis Allah pasakė:

وَلَقَدۡ أُوحِىَ إِلَيۡكَ وَإِلَى ٱلَّذِينَ مِن قَبۡلِكَ لَٮِٕنۡ أَشۡرَكۡتَ لَيَحۡبَطَنَّ عَمَلُكَ وَلَتَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡخَـٰسِرِينَ 

 “Jau buvo apreikšta tau ir tiems, kurie gyveno prieš tave: Jeigu tu priskirsi lygiaverčius bendrininkus Jam, tai beverčiais taps tavo darbai, ir tu tapsi nevykeliu-pralaimėjusiu.”(Sura Zumar, aja 65).

5. Mušrik (atliekančiojo širk) kraujas ir turtai yra neteisėti, nes Aukščiausiasis Allah pasakė: 

فَٱقۡتُلُواْ ٱلۡمُشۡرِكِينَ حَيۡثُ وَجَدتُّمُوهُمۡ وَخُذُوهُمۡ وَٱحۡصُرُوهُمۡ وَٱقۡعُدُواْ لَهُمۡ ڪُلَّ مَرۡصَدٍ۬‌ۚ فَإِن تَابُواْ وَأَقَامُواْ ٱلصَّلَوٰةَ وَءَاتَوُاْ ٱلزَّڪَوٰةَ فَخَلُّواْ سَبِيلَهُمۡ‌ۚ إِنَّ ٱللَّهَ غَفُورٌ۬ رَّحِيمٌ۬

“Tada kai šventasis mėnuo pasibaigs, žudykite daugiadievius kur juos besutiktumėte, suimkite juos į nelaisvę, apsupkite juos ir statykite pasalas prieš juos kiekvienoje slaptoje vietoje. Tačiau jei jie atgailaus (nuo širko) ir įtvirtins maldas, mokės neturtingiems pašalpą (zakāt), tuomet palikite juos ramybėje. Ir Allah yra Visa-Atleidžiantis, Pats Gailestingiausias .” (Sura Taubah, aja 5).

 Pranašas صلى الله عليه وسلم  pasakė: 

“Man buvo įsakyta kariauti su žmogumi, kol jis pasakys: ‘Nėra nieko verto garbinti išskyrus Allah’. Todėl, jei jie taip pasako, tai jų kraujas ir turtai yra man uždrausti, išskyrus tai, kas priklauso pagal teises.” (Muslim 1/51)

6. Širk yra trūkumas ir problema, kuriuos Allah تعالى paneigė esant Jame. Todėl bet kas asocijuodamas kažką su Allah تعالى neigia Jo tobulumą ir prieštarauja pridėdamas tas savybes, kurias Allah تعالى  neigia turintis. Tai yra muhādah (nusisukimo) nuo Aukščiausiojo Allah būdas, mu’ānidah (neigimo) ir mušākah (nuklydimo) nuo Allah تعالى pasekmė.

Šaltinis: Santrauka padaryta iš Šeicho Sālih Ibn Fauzān al-Fauzān knygos Kitābut-Tauchyd (psl. 8-10). 

Kodėl Reikia Žinoti Apie Širk?

Šeichas Sālih Ibn Sa’d as-Suheimy حفظه الله  pasakė:

‘Širk (siejimas Allah تعالى  su kažkuo) yra didžiausia nuodėmė, kuria yra nepaklustama Galingiausiajam ir Didingiausiajam Allah. Ši nuodėmė yra labai pavojinga ir kartais net užslėpta, nematoma kaip ir skruzdėlės  ropojimas. Kiekvienas musulmonas yra įpareigotas siekti žinių apie širk'ą, kad apsisaugotų nuo jo ir kad jo visi veiksmai būtų tyri. Yra daug priežasčių, dėl ko mes privalome siekti žinių širk'o srityje. 

Trumpai jas galima apibūdinti taip:

1. Pranašas صلى الله عليه وسلم , kuris nekalbėjo vedamas savo troškimų (potraukių), perspėjo mus, kad mūsų bendruomenėje bus vykdomas širk'as, kad joje bus garbinančių stabus ir tų, kurie seks senųjų daugiadievių (mušrikyn) keliu. Yra daug apie tai liudijančių chadisų. Vienas iš jų yra, kuriame Pranašas صلى الله عليه وسلم  pasakė: 

“Nebus dienos ar nakties, kad nebūtų garbinami al-Lāt ir al-‘Uzzā [1] (Stabai).” (al-Bukchari ir Muslim). 

Taip pat Pranašas صلى الله عليه وسلم pasakė: “Iš tiesų, jūs seksite keliu buvusiųjų prieš jus pėda pėdon iki tokio lygio, kad jeigu jie lįstų į driežo urvą, tai jūs lįstumėt jiems iš paskos.” (al-Bukchari ir Muslim).

 Iš tiesų visa tai, apie ką kalbėjo mūms Pranašas صلى الله عليه وسلم , mes galime matyti šiandien tarp nuklydusių nuo tikrosios religijos musulmonų, kaip jie lydi (akompanuoja) žmones kapuose ir mauzoliejuose, kaip jie atsidavę jiems ir aukoja jiems vietoj Allah تعالى .

2. Musulmonai privalo siekti žinių apie blogį, kad laikytusi nuošalyje jo, nes jei jis nežinos tai, kas yra blogis, gali nuklysti į jį pats to nesuvokdamas. Tam įrodyti pasinaudosime  Hudaifa رضي الله عنه  žodžiais: 

“Žmonės klausdavo Pranašą  صلى الله عليه وسلم  apie gerį, o aš klausdavau jį  صلى الله عليه وسلم  apie blogį, nes bijodavau nuklydimo.” (al-Bukchari ir Muslim).

3. Šiomis dienomis padėtis yra tokia, jog nerasime tarp islamiškų šalių tokios šalies, kad nebūtų joje nemažos grupės žmonių, kurie prisiekia  šventaisiais prie jų kap0, aukoja jiems, prašo pagalbos iš tuose kapuose esančių numirėlių. Jiems yra uždegamos žvakės, švenčiamos šventės ir prašoma numirėlių kapuose suteikti jiems pagalbą, apsaugoti nuo nesėkmių ir manoma, kad tokiu būdu jie priartės prie Allah تعالى . 

Kiekvienas protingas asmuo turėtų užduoti sau klausimą: koks skirtumas tarp to, kuris siekia pagalbos iš statulų ir stabų, (kuris kreipiasi ne tik į Allah تعالى , bet ir į juos (stabus, dievybes) teigdamas, kad garbina stabus tik tam, kad priartėtų prie Allah تعالى), ir tarp to, kuris siekia pagalbos iš numirėlių kapuose, šaukiasi jų ir tikisi, kad jie suteiks jam gėrio ir apsaugos nuo blogio? 

Atsakymas į šį klausimą yra:  garbinimo objektai ir numirėliai yra Dievo kūriniai, todėl yra draudžiama prilyginti juos Viešpačiui. Jie net negali patys sau padėti, todėl jie negali padėti ir kitiems. Teiginys “tas, kuris neturi nieko, negali nieko ir duoti” yra labai teisingas. 

Taigi, dėl šių ir kitų priežasčių, mes turime žinoti apie širk'ą, atskleisti jo tikrovę, išsiaiškinti jo užslėptą pavojų.

Tekstas: Šeichas Sālih Ibn Sā’d as-Suheimy ‘Mudhkiratun-fil-’Akydah’ (psl. 22-23)

[1] Al-Lāt yra išgraviruotas baltas akmuo. Kadaise, At-Taif’e aplinkui tą akmenį buvo pastatytas namas su užuolaidomis, su tarnais ir šventu kiemu. To miesto Thaqif genties žmonės ir jų sąjungininkai garbino Al-Lāt akmenį. Jie didžiuodavosi tuo akmeniu prieš arabus, išskyrus Kureišius. Ibn Džarir (27/58-59) sakė:”Jie davė vardą Al-Lāt iš Dievo Vardo (Allah), ir padarė jį moterišku. Taip pat, Al-Lāt buvo vyras, kuris ruošdavo piligrimams maistą Džahilijos laikais. Jam mirus, jie susirinkdavo garbinti jį prie jo kapo.”

Šis chadisas parodo, kad Al-Lāt šlovinimas prasidėjo nuo perdėtos pagarbos jam ir jo kapui. Visa tai sąlygojo pastatyti statulą jo garbei ir ją dievinti vietoj Allah عَزَّوَجَلَّ.

Al-Uzza vardu buvo pavadintas medis, kuris buvo aptvertas siena. Ibn Džarir رضي الله عنه  sakė:” Jie taip pat pavadino Al-Uzzā iš Dievo Vardo Al-Aziz.”

Nasa‘ī perdavė savo rinkinyje Sunan (2/357) apie al-Uzzā, kad Pranašas صلى الله عليه وسلم  užkariavęs Meką, nusiuntė Khālid Ibnul-Valyd  رضي الله عنه  sunaikinti  al-’Uzzą. Jis pamatė, kad al-Uzzā pastatą sudarė trys medžiai, todėl jis nukirto šiuos medžius ir sugriovė pastatą. Grižęs pas Pranašą  صلى الله عليه وسلم, jis  viską papasakojo jam, tačiau Pranašas صلى الله عليه وسلم  tarė: “Grįžk atgal, nes iš tiesų tu nieko nepadarei.” Grižęs, Khālid Ibnul-Valyd   رضي الله عنه  pamatė bėgančius to pastato sargus ir šaukiančius: “Uzzā!” Jis priėjo ir rado susivėlusiais plaukais moterį, kuri mėtė dulkes (žemes) sau ant galvos. Jis užsimojo, kirto jai savo kardu ir užmušė ją. Kai jis grįžo ir papasakojo viską Pranašui صلى الله عليه وسلم, pastarasis pasakė: “Tai ir buvo al-Uzzā.” (Sakoma, kad ta moteris buvo džinė, kuri kalbėdavo su žmonėmis iš to pastato)

Ar Allah Yra Visur?

الحمد لله رب العالمين والصلاة  والسلام على رسوله الأمين وبعد:

Šeichas Al-Albani رحمه الله pasakė: "...teigimas, kad Allah تعالى  yra visur yra DIDYSIS ŠIRK'as, kuris neigia Allah تعالى  Vienumą ir Unikalumą Jo Vardų ir Atributų atžvilgiu."

Širk Ketinimuose

الحمد لله رب العالمين والصلاة  والسلام على رسوله الأمين 

وبعد:

Imamas Ibnul-Kajjim pasakė:

“Širk troškimuose ir intencijose (ketinimuose/noruose) yra bekrantė jūra ir tik keletas yra išgelbėti, kad nenuskęstų. Tas, kuris trokšta kito nei pamaloninti Allah تعالى  savo veiksmais ir trokšta kažko kito nei priartėti prie Jo, atpildo iš Jo, tai iš tiesų jis atliko Širk savo troškimuose ir intencijose. Nuoširdumas (ikhlās) yra kai visi veiksmai, teiginiai, intencijos ir troškimai skiriami tik Allah تعالى. Tai ir yra tyroji religija (Milliatul-Hanafijjah), kuria sekti Allah  تعالى  įsakė visiems savo tarnams, ir niekas kita nebus priimta iš jų. Tokia yra islamo realybė. Aukščiausiasis Allah تعالى  pasakė: ‘Tas, kas ieško kitos religijos nei islamo, niekada nebus išklausytas. Paskutiniajame gyvenime jis bus tarp nelaimelių, pralaimėjusiųjų.” (Sura Al-Imrān, aja 85). Štai tokia yra Abraomo عليه السلام  religija ir jei kam nepatinka, tai jis yra kvailas.”

Šaltinis: Iš knygos Al-Džavābul-Kāfī (psl. 115)

Žodžio Tauchyd Reikšmė

الحمد لله رب العالمين والصلاة  والسلام على رسوله الأمين وبعد:

Kas iš tikrųjų yra tas tauchydas, kad užima tokią svarbią vietą religijoje?

Lingvistiškai žodis tauchyd yra kilęs iš žodžio vuah-hada, kuris reiškia padaryti kažką vuahid (vienu). ‘Vuahid’ yra antonimas žodžių ‘du, trys...’ ir taip toliau, t.y. daugiskaitos antonimas. Taigi, vuahid yra kažkas, kas visada bus vienaskaitoje ir niekada netaps kažko tai partneriu.

Šarijos apibrėžime tauchyd reiškia Allah تعالى  išskyrimą visose garbinimo sferose, kad visi garbinimo veiksmai būtų skiriami tik Jam. Allah تعالى sako: 

“... ir visa religija priklausys Allah.” (sura Al-Anfaal, aja 39). 

Šioje ajoje žodis ‘religija’ reiškia garbinimą. Allah تعالى  sako:

 “Aš sukūriau džinus ir žmones tik tam, kad jie garbintų  Mane Vieną.” (Sura Ad-Darijāt 51, aja 56).

Taip pat Allah تعالى   sako: 

“Ir garbinkite Allah, ir nepriskirkite Jam lygiaverčių.” (Sura An-Nisā 4, aja 36). 

Taip pat Allah تعالى   sako: 

"Tad šaukitės Allah, išgrynindami vardan Jo savo tikėjimą, netgi jeigu netikintys to neapkenčia .” (Sura Ghāfir 40, aja 14).

Tokia yra tauchydo reikšmė – išskirti Allah تعالى  visuose garbinimo veiksmuose ir atmesti bet ko kito garbinimą.

Pagal šeichą Salih al-Fauzan. Į anglų kalbą vertė Musa Ričardson.

Šaltinis: http://www.bakkah.net/en/meaning-of-word-towheed.htm